Lenktynininkų tauta: greitį viršija daugiau nei pusė lietuvių

  • Teksto dydis:

Nors keliuose kasmet daugėja greičio matavimo kamerų, lietuvių tai nestabdo. Išsamus ES mastu atliekamas tyrimas atskleidė, kad mūsų šalies vairuotojai kol kas neišmoko laikytis Kelių eismo taisyklių. Kai kurie skaičiai tiesiog pribloškia.

Įvertins ES kontekste

Sakoma, kad lietuviai – lenktynininkų tauta. Tačiau tai, kas skamba maloniai, pavyzdžiui, Dakaro ralyje, atrodo labai niūriai kalbant apie kasdienius vairuotojų įpročius. Transporto kompetencijų agentūra (TKA), dalyvaujanti tarptautiniame projekte „Baseline“, atskleidė nerimą keliančias tendencijas.

Tyrimo metu Lietuvoje buvo surinkti duomenys, padedantys nustatyti kelių eismo saugos rodiklių vertes. Rodiklius įvertino mūsų mokslininkai, besispecializuojantys statistiniuose skaičiavimuose, o tyrimo metodiką patvirtino Europos Komisija (EK). Gauti rezultatai atskleidė Lietuvos vairuotojų įpročius ir akivaizdžias spragas.

Pirmą kartą sužinosime, kokia yra reali eismo saugos situacija šalyje. Visos ES šalys bus lyginamos ne tik pagal žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių.

„Šis projektas Lietuvai yra itin svarbus, nes pirmą kartą sužinosime, kokia yra reali eismo saugos situacija šalyje. Nuo šio projekto pabaigos visos ES šalys bus lyginamos ne tik pagal žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių“, – teigė TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.

Anot jo, eismo saugos rodikliai įvertina visuomenės elgseną ir pažangą eismo kultūros srityje. EK siekia, kad duomenys plėstųsi ir būtų stebimi kiekvienais metais. Taip norima įvertinti europinio finansavimo grįžtamąją vertę ne nutiestais keliais, o eismo saugos pažanga.

Viršija daugiau nei pusė

Tyrimų rezultatai rodo, kad net 53 proc. mūsų vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį. Pasak E.Morkūno, ši problema kelia nerimą. Net nežymiai prilėtinus judėjimo greitį, galima sumažinti eismo įvykių tikimybę arba smarkiai sušvelninti jų padarinius.

„Visi Lietuvos vairuotojai viršija greitį, skiriasi tik situacijos, kada ir kur tai nutinka. Nustatyti rodikliai rodo, kad eismo dalyviai morališkai nepasiruošę pereiti prie mažesnio greičio režimo – pvz. 30 km/val. miesto gatvėse. Tai pagrindžia ir visuomenės reakcija, kurią išsakė Vilniaus miesto gatvių siaurinimas. Turime ieškoti bendrų su vairuotojais sprendimų. Juolab kad ši problema opi ne tik mūsų šalyje“, – pabrėžė TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas.

Požiūris: vieni trikojus įrengia, kiti su jais kovoja. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Akivaizdu, kad eismo įvykių padariniai ypač didele dalimi priklauso nuo judėjimo greičio susidūrimo metu. Lekiant dideliu greičiu, suvaldyti transporto priemonę tampa vis sunkiau, todėl padidėja nuvažiavimo nuo kelio ar išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą rizika.

Anot statistikos, 2018–2021 m. laikotarpiu trečdalis priešpriešinių susidūrimų ir daugiau nei trečdalis nuvažiavimų nuo kelio užfiksuota kelio vingiuose. Transporto priemonės judėjimo greitis susidūrimo metu gali būti lemiamas, ypač pėstiesiems. Tyrimo rezultatai rodo, kad miestų gatvėse beveik 64 proc. vairuotojų viršija leistiną važiavimo greitį.

„Gyvenvietėse vyrauja didesnis eismo intensyvumas ir eisme dalyvauja daug skirtingo tipo eismo dalyvių, kurių judėjimo greitis stipriai skiriasi, o kuo didesnis skirtumas – tuo skaudesni padariniai“, – perspėjo E.Morkūnas.

Pamirštama apie vaikus

Tyrimų duomenys rodo, kad 85 proc. Lietuvos vaikų yra vežami specialiose automobilinėse kėdutėse, tačiau daugiau nei trečdalis iš jų yra netinkamai prisegti, t.y. ne tik patys vaikai, bet ir kėdutės, arba kėdutės neatitinka vaiko amžiaus, ūgio ir svorio.

„Pradėję nagrinėti šią temą supratome, kad institucijos, besirūpinančios eismo saugos viešinimu, visiškai nekreipia dėmesio į vaikų saugą automobiliuose. Tėvams trūksta elementarios informacijos, švietimo, rekomendacijų. Siekdami gerinti situaciją, parengėme ir viešai išplatinome rekomendacijas tėvams, kaip pasirinkti tinkamą vaikišką kėdutę ir kaip saugiai vežti vaikus jose. Šias rekomendacijas dalijome policijos reidų metu ir gimdymo namuose“, – vardijo E.Morkūnas.

Klaida: dau­gu­ma vai­kų yra ve­ža­mi spe­cia­lio­se au­to­mo­bi­li­nė­se kė­du­tė­se, ta­čiau daugiau nei treč­da­lis jų yra pri­seg­ti ne­tin­ka­mai.  / E. Ov­ča­ren­kos / BNS nuo­tr.

Avaringumo duomenys liudija, kad, naudojant specialias kėdutes, eismo įvykių padariniai žymiai švelnesni nei jų nenaudojant. 2018–2021 m. eismo įvykių statistika liudija, kad į eismo įvykį patekusių vaikų iki dvylikos metų, kurie nebuvo vežami specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse, žuvusių ir sunkiai sužeistų skaičius buvo net keturis kartus didesnis.

Greitoji pagalba lėta

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba į eismo įvykio vietą Lietuvoje atvyksta vidutiniškai per 28 min. nuo pirminio pagalbos skambučio. Remiantis EK pateikiama informacija, mirčių skaičius sumažėtų trečdaliu, jei greitosios medicinos pagalbos atvykimo į eismo įvykio vietą laikas sutrumpėtų nuo 25 iki 15 min.

Efektas: jei mūsų greitosios medicinos pagalbos atvykimo į eismo įvykio vietą laikas sutrumpėtų nuo 25 iki 15 min., mirčių  sumažėtų trečdaliu. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje realiai sužinojome, per kiek laiko į eismo įvykį atvyksta greitoji medicinos pagalba. Nuo siekiamybės šioje srityje – 15 min., atsiliekame dvigubai. Tai dar kartą patvirtina šią spragą. Viliamės, kad vykdomos reformos padės didinti pagalbos operatyvumą“, – sakė TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas.

Tyrimų rezultatai parodė ir pozityvių duomenų, saugos diržus segi net 98 proc. vairuotojų ir priekyje sėdinčių keleivių. Tačiau daugiau nei trečdalis automobilio gale sėdinčių keleivių važiuoja neprisisegę saugos diržų.

Auklės ir keleivius

„Lietuva per porą dešimtmečių perėjo daug etapų, kad pagerintų seginčiųjų saugos diržus rodiklį. Tačiau keleiviams dėmesio skirta per mažai. Šią situaciją galėtų pagerinti didesnis pačių vairuotojų reiklumas keleiviams", – sako E.Morkūnas.

Supratome, kad institucijos, besirūpinančios eismo saugos viešinimu, visiškai nekreipia dėmesio į vaikų saugą automobiliuose.

Daugiau nei 96 proc. respondentų vairuodami (ne spūstyje, nestovėdami prie raudono šviesoforo signalo) nesinaudoja mobiliaisiais prietaisais, tiksliau, jų nelaiko rankose. Rodiklis apskaičiuotas vairuotojams važiuojant įprastu greičiu, tiesiame ruože.

Rizika: dau­giau nei treč­da­lis au­to­mo­bi­lio ga­le sė­din­čių ke­lei­vių ne­pri­si­se­ga sau­gos dir­žų. / L. Ba­lan­džio / BNS nuo­tr.

„Galime pasidžiaugti, kad lietuviai nelinkę naudotis telefonais kelyje vairuodami tiesiame ruože. Naudojantis mobiliuoju telefonu vairuotojų dėmesys mažėja. Dėl to jie gali nepastebėti staiga į kelią išbėgusio gyvūno ar išvažiuoti iš jiems skirtos eismo juostos. Dėl sumažėjusios koncentracijos pailgėja vairuotojų reakcijos laikas, o tai daro įtaką eismo įvykių padariniams", – priminė TKA vadovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

stovintis automobilis

stovintis automobilis portretas
ne išeitis. Vistiek atsitrenks į jį ar pėstysis ar riedutis. Garantuota išeitis auto tik utilizuoti.

ONTĖ

ONTĖ portretas
Jei visi lietuviai laikytusi 50 km per valandą greitį, kamščiai būtų buvę. Niekas nesilaikė ir nesilaiko. Nei kamščių, nei avarijų tose vietose nebuvo ir nėra.

ai

ai portretas
tai kad daugiau avariju padaro nukvake beretnykai besivelkantys 40km/h...
VISI KOMENTARAI 45

Galerijos

Daugiau straipsnių