Vidutiniškai 3 tūkst. eurų

Geras oras ne tik atitinkamai veikia poilsiautojų prie jūros, bet ir turgaus prekybininkų nuotaiką. Giedras ankstyvo ryto dangus virš didžiausio Baltijos šalyse turgaus žada, kad besidairančiųjų automobilių netrūks.

Pirmiausia, žvilgtelėjus į visus užsukančius į automobilių turgų, galima konstatuoti, kad automobilio pirkti niekas nevažiuoja vienas. Jaunuolius, kurie dar neseniai gavo vairuotojo pažymėjimą, į turgų atlydi tėvai, kurie neretai tampa tais, kurie pataria jaunuoliams, įsigeidusiems iš turgaus išlėkti galingu automobiliu.

Iš Jonavos atvykęs Antanas su sūnumi Edvinu pripažįsta, kad su abiturientu sūnumi sutarė, kad jam baigus mokyklą ir išlaikius baigiamuosius egzaminus bus perkamas antras šeimos automobilis, kuris bus skirtas ir šeimos reikmėms, ir sūnui į paskaitas riedėti.

"Dabartinis šeimos automobilis, nors ir techniškai tvarkingas, morališkai pasenęs, tad jau ieškome automobilio, kuris dabar tiktų sūnui važinėti, o po to grįžtų į šeimos garažą", – pasakojo jonavietis.

Jis tvirtino, kad sūnus save regėtų prie galingesnio BMW ar "Audi" vairo, tačiau, pasak 25 metų vairavimo stažą turinčio vyro, kol didesniąją dalį pinigų, skirtų automobiliui įsigyti, sudaro šeimos biudžeto pinigai, toks automobilis liks sūnaus siekiamybe.

"Kai visą sumą galės padengti savomis lėšomis, galės rinktis norimą automobilį, o kol kas bandysime rasti aukso viduriuką", – tvirtino šeimos galva.

Paklausti, kiek pasirengę atseikėti už patikusį automobilį, jonaviškiai sakė pasiryžę mokėti apie 2,5–3 tūkst. eurų. Būtent 3 tūkst. eurų yra vidutinė Kauno automobilių turguje parduodamų automobilių kaina.

"Žmonės paskaičiuoja, kad 3 tūkst. eurų suma yra ne tokia skausminga jų šeimos biudžetui. Žinoma, atsiranda pirkėjų, kurie pasiryžę už automobilį sumokėti ir du kartus didesnę sumą, tačiau dažniausiai tai būna atvykėliai iš kitų šalių", – tvirtino Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis.

Lietuvoje vis dar labiausiai mėgstami dyzelinu varomi automobiliai, tačiau turguje daugėja ir benzininių automobilių. Taip nutiko dėl suvienodėjusių degalų kainų. "Žmonės taip pat įvertina ir automobilio eksploatacijos sąnaudas. Jeigu automobiliu dažnai nevažiuojama, pirkėjai renkasi benzininį automobilį, kurį paprasčiau prižiūrėti. Dyzelinių automobilių populiarumą šiek tiek paveikė ir "dyzelgeito" skandalas", – tvirtino pašnekovas. Be to, vis dažniau pirkėjai dairosi automobilių su automatine pavarų dėže.

Šalis – ne kokybės garantas

Anksčiau gero naudoto automobilio garantu buvo keli žodžiai – "iš Vokietijos". Dar ir dabar turguje galime rasti nemažą dalį automobilių su tokiu prierašu, tačiau nemaža dalis į Kauno automobilių turgų atkeliavusių transporto priemonių papuoštos prancūziškais, itališkais ar Beniliukso šalių numeriais.

Nesena apklausa skelbia, kad net 63 proc. lietuvių rinktųsi automobilius, kuriais anksčiau buvo važinėjama Vokietijos keliais. Toks įsitikinimas gajus jau beveik ketvirtį amžiaus todėl, kad Vokietija buvo pirmoji šalis, iš kurios į Lietuvą, po Sovietų Sąjungos griūties pradėjo keliauti vakarietiški automobiliai.

Tenka sutikti, kad automobilį pirmiausia įvertiname akimis – apžiūrime jo kėbulą, suskaičiuojame įbrėžimus. Būtent dėl kėbulo trūkumų dažniausiai ir nukenčia iš Italijos ar Prancūzijos atkeliavusių automobilių įvaizdis.

"Tokį įsitikinimą tik dar labiau sustiprina žinojimas, kad vokiečiai labai tvarkingai prižiūri savo automobilius, laiku atlieka techninę priežiūrą, tačiau verta atminti, kad faktas, jog automobilis atkeliavo iš Vokietijos dar nereiškia, kad juo ir važinėjo vokietis", – pabrėžė V.Naujanis. Jeigu automobilio savininkas buvo garbaus amžiaus vokietis, automobilis bus tvarkingas, tačiau šioje šalyje yra gausu, pavyzdžiui, turkų, kurie visai kitaip įsivaizduoja automobilių priežiūrą.

Naudotų automobilių rinkos ekspertas ragino atminti, kad ieškant automobilio su galingesniu varikliu reikia turėti galvoje, kad Vokietijoje yra magistralių, kuriose greitis neribojamas, automobiliai neretai važiuoja vos ne dvigubai greičiau nei Lietuvoje, tad variklių darbo resursai išnaudojami daug greičiau. Jei automobilis atkeliauja iš kalnuotų Vokietijos vietovių, tikėtina, kad jo greičių dėžė ir sankabos mechanizmas bus labiau susidėvėję, labiau korozijos gali būti pažeistas ir kėbulas, nes dėl snygio kalnuose keliai, negailint išteklių, barstomi druskos mišiniu.

Nebijoti pietiečių

V.Naujanis tikina, kad pastaruoju metu automobiliai į Kauno automobilių turgų vis dažniau atkeliauja iš Italijos ir Prancūzijos. Lietuviai skeptiškai žiūri į šiose šalyse eksploatuotus automobilius, tačiau neigiamo požiūrio į juos reikėtų atsisakyti.

"Tenka sutikti, kad automobilį pirmiausia įvertiname akimis – apžiūrime jo kėbulą, suskaičiuojame įbrėžimus. Būtent dėl kėbulo trūkumų dažniausiai ir nukenčia iš Italijos ar Prancūzijos atkeliavusių automobilių įvaizdis. Pietiečiai labai nesijaudina, jeigu važiuodami nubraukia savo ir svetimo automobilio dažus. Tokia jų vairavimo kultūra. Mūsų vairuotojams automobilio estetinė išvaizda vis dar labai svarbi", – skirtumą pabrėžė V.Naujanis.

Skirdami mažai dėmesio estetinei automobilio išvaizdai, kartais pietiečiai pamiršta pasirūpinti ir svarbiais techniniais dalykais, pavyzdžiui, pakeisti automobilio alyvą. "Vis dėlto, jeigu įsitikinote, kad automobilis eksploatuotas tinkamai, techninė priežiūra atlikta laiku, nebijokite jo rinktis", – pataria V.Naujanis.

Jis pataria prieš įsigyjant automobilį patikėti jį specialistų apžiūrai. "Nesvarbu, iš kurios šalies automobilis atkeliavęs, tik specialistai gali įvertinti jo techninę būklę. Kad vėliau netektų atsisveikinti su 500 eurų, verta renkantis automobilį paaukoti papildomus 50", – tvirtino V.Naujanis.