Pagrindinės gairės

Kaip teigiama ministerijos pranešime, pagrindiniai strategijos "Vizija 0" prioritetai – saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai bei gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.

"Vienas svarbiausių šios strategijos prioritetų yra saugesnė eismo dalyvių elgsena. Norėdami išvengti skaudžių įvykių keliuose privalome siekti aukštesnės vairavimo kultūros ir kad pėstieji elgtųsi atsargiau", – teigė ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministro teigimu, raktas į sėkmę, mažinant aukų skaičių keliuose, yra aktyvi saugaus eismo švietėjiška veikla, saugi kelių bei gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų mūsų bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo – eismo saugumo šalies keliuose ir gatvėse. Iki 2030 m. bus siekiama sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų skaičių 20 proc., mobiliųjų telefonų naudojimo ir nesegimų saugos diržų užpakalinėse sėdynėse atvejų – 40 proc., nenaudojamų arba netinkamai naudojamų atšvaitų atvejų skaičių – 25 proc.

Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesnės, iki 2020 m. pabaigos numatoma įdiegti daugiau nei 1 tūkst. saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos priemonės.

Planuojama, kad iki 2030 m. pėsčiųjų / dviračių takų tinklo ilgis valstybinės reikšmės keliuose padidės 18 proc. 2020 m. šalies magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 37 daugiafunkciai pažeidimų fiksavimo prietaisai, 400 stacionarių greičio matuoklių, 100 sektorinių greičio matuoklių. 2022 m. šalies keliuose veiks 200 sektorinių greičio matuoklių, bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų.

3 tūkst. – tiek greičio matuoklių veikia Švedijoje. Tai tankiausias greičio fiksavimo prietaisų tinklas pasaulyje.

Pakeistas požiūris

Švedai aktyviai įgyvendinti "Vizija 0" (angl. "Vision Zero") programą pradėjo dar 1997 m. Taigi ji šioje Skandinavijos šalyje jau veikia daugiau kaip 20 metų. Pasiekimai stulbinami – žūčių skaičių per programos vykdymo metus pavyko sumažinti daugiau kaip du kartus, tačiau patys programos vykdytojai pripažino, kad teko įveikti didelį suinteresuotų grupių – verslo subjektų – pasipriešinimą tokiai programai, nes kelių tiesimo ir infrastruktūros statybos įmonėms sumažėjo iš biudžeto skrynios atseikėjamų pinigų dalis.

Kelių tiesimo kompanijos buvo įpratusios tiesti automagistrales, statyti tiltus, tačiau didžiulių magistralių Švedijoje atsisakyta ir pereita prie kitokio tipo kelių, tad tai nebuvo itin patrauklu statytojams.

Svarbiausias dalykas, kurį įgyvendindami šią programą pripažino jos kūrėjai, kad automobilius vairuoja žmonės, o jie daro klaidų, tad stengtis juos išmokyti nebeklysti ir būti tobulus neįmanoma, tad buvo nuspręsta sukurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas eismo dalyvis patirtų kuo mažiau žalos.

Kaip tvirtina švediškosios strategijos kūrėjai, ir čia jų mintys gerokai skiriasi nuo išsakomų lietuviškoje strategijoje, "Vision Zero" požiūriu atsakomybė už nelaimes keliuose tenka ne konkrečiam žmogui ar keliems, tačiau tiems, kurie kuria sistemą, nors eismo dalyvių kaltė taip pat neneigiama. Pasak švedų, įvykus eismo nelaimei, klausiama, ne ką blogai padarė žmogus, tačiau, kokias klaidas padarė eismo sistemos kūrėjai ir ką reikia tobulinti.

Infrastruktūra saugumui

Švedijos "Vision Zero" kūrėjai taip pat labai glaudžiai bendradarbiauja ir su automobilių gamintojais, pirmiausia su "Volvo". Su gamintojais daugiausia kalbama, kaip apsaugoti keliaujančius automobiliu, kad susidūrimo atveju jų patirti sužalojimai būtų kuo mažiau pavojingi gyvybei. Pavyzdžiui, dabar "Volvo" kalba apie automobilius, kurie atlaikytų susidūrimą kaktomuša, važiuodami 80 km/val. greičiu, tačiau maksimalus leistinas greitis užmiesčio keliuose Švedijoje yra daug didesnis.

Dėl to buvo nuspręsta nutiesti daugiau kelių 2+1. Tai reiškia, kad dvi juostos viena kryptimi ir viena juosta priešinga kryptimi kas tam tikrą atstumą sukeičiamos vietomis, o pačios priešpriešinio eismo juostos atskirtos fiziniu barjeru. Taip sudaromos sąlygos aplenkti lėčiau važiuojančius automobilius, o lenkimo manevras atliekamas apsaugotoje nuo priešpriešinio susidūrimo teritorijoje. Dabar Švedijoje jau yra daugiau kaip 3 tūkst. km tokių kelių tinklas.

Patys švedai vis dar bando kovoti su greičio viršytojais. Nors įrengiama nemažai greitį mažinančių kalnelių, kitokių kelio infrastruktūros barjerų, kurie priverčia vairuotoją sumažinti greitį, tačiau greitis vis tiek viršijamas. Skandinavai su tuo kovoja plėsdami stacionarių greičio matuoklių tinklą. Švedijoje yra tankiausias greičio matuoklių tinklas pasaulyje, tačiau čia laikomasi politikos, kad greičio matuokliai neturėtų nufotografuoti visų greičio viršytojų, o jų sumokėtos baudos papildyti valstybės biudžeto. Ne. Apie greičio matuoklius visuomet perspėjama iš anksto ir jų buvimas yra laikomas puikia priemone priversti vairuotoją sumažinti greitį iki tokio, kuris yra leidžiamas konkrečiame greičio ruože. Visi daugiau kaip 3 tūkst. greičio matuoklių niekuomet neveikia, o veikiančių vieta yra keičiama, tačiau efektas, kai vairuotojas priverčiamas sumažinti greitį – pasiekiamas. Skaičiuojama, kad per metus Švedijoje nubaudžiama apie 200 tūkst. greičio viršytojų, bet "Vision Zero" programos koordinatoriai laikosi kitokios taktikos – dėmesys sutelkiamas į transporto bendroves, jos raginamos būti socialiai atsakingos, o jeigu pastebima, kad vienos ar kitos įmonės vairuotojai dažnai viršija greitį, siūloma atsisakyti tokios įmonės paslaugų ir t.t.

Beje, skandinavai tvirtina jau atsikandę ir švietėjiškų eismo saugumų programų – raginančių neviršyti greičio, dėvėti atšvaitus ir pan. Dabar viešumoje aiškinami vienokių ar kitokių sprendimų motyvai, kad žiniasklaida, o tuomet ir visuomenė suprastų, kodėl priimami tam tikri sprendimai.