Artėja pokyčiai

Nuo 2025 m. sausio 1-osios už įsigyjamą naują automobilį gali tekti sumokėti pelno mokestį ir tai labiausiai palies tuos, kurių naujas automobilis bus brangus, taršus.

Šiemet priimtas pelno mokesčio įstatymo pokyčių tikslas, pasak politikų, yra skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą, tačiau, pasak ekspertų, verslui, o ypač tam, kuris bus nepasiruošęs, tai gali reikšti pastebimai išaugusias išlaidas ir ilgesnes papildomų sprendimų paieškas.

Verslo finansavimo bendrovės „Finpro“ valdybos nario Kęstučio Grinavecko teigimu, artėjantys pelno mokesčio įstatymo pakeitimai gali turėti kelis neigiamus aspektus transporto sektoriui.

„Pirmiausia, gali nukentėti Lietuvos automobilių parkas. Dėl 2025-ųjų sausio 1-osios pokyčių verslas, kuris nebus pasiruošęs ir atsidėjęs papildomo kapitalo, tikėtina, bus labiau linkęs rinktis senesnius ir pigesnius automobilius nei iki šiol. Šiuo metu mūsų šalies automobilių parkas yra vienas seniausių ES. Be to, įmonės, kurios neturi didesnės finansinės pagalvės, tad kiekvienas euras joms yra be galo svarbus, gali svarstyti ir ieškoti galimybės automobilių įsigyti kitose ES šalyse, kur tokio įstatymo nėra arba jis palankesnis. Blogiausia, kad mūsų šalies biudžetas dėl to gali prarasti tūkstančius eurų, nes mokesčiai bus mokami ne Lietuvoje“, – tvirtino K. Grinaveckas.

Lietuvoje įmonės, bendrovės labiau linkusios įsigyti benzinu varomų automobilių.

Sąlygų meniu

Kitąmet naujų automobilių planuojantis įsigyti verslas turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pelno mokestis turės būti mokamas ne visada.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, jeigu planuojamo įsigyti automobilio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 ir jo kaina neviršys 75 tūkst. eurų, sąnaudas bus galima nurašyti ir pelno mokesčio mokėti nereikės. Šiai kategorijai galima priskirti elektromobilius.

Jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis neviršys 130 g/km, o jo kaina – iki 50 tūkst. eurų, mokesčiai taip pat nebus taikomi.

Jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis viršys 130 g/km, tačiau neviršys 200 g/km, o jo kaina – ne daugiau 25 tūkst. eurų, mokesčiai taip pat nebus taikomi. Kaip ir atveju, jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis viršys 200 g/km, tačiau jo kaina bus mažesnė nei 10 tūkst. eurų.

Jei automobilio išmetamas CO2 kiekis viršys 130 g/km, bet neviršys 200 g/km ir jo kaina bus 50 tūkst. eurų, pelno mokestis bus 4 tūkst. eurų. Jeigu automobilio kaina – 50 tūkst. eurų, jo išmetamas CO2 kiekis viršys 200 g/km, pelno mokestis bus 6 tūkst. 400 eurų.

Už labai prabangų (pavyzdžiui, 150 tūkst. eurų) ir vidutiniškai taršų automobilį tektų atseikėti valstybei bent 20 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Nuo kitų metų įsigaliojantis įstatymas negalios tiems, kurie transporto priemonę bus įsigiję iki 2025 m. sausio 1 d.

Ką liudija rinka?

Pasak K. Grinavecko, taršumo klausimas kitąmet gali būti jautrus įsigyjantiems įprastus automobilius, nes elektromobiliai šiuo metu išgyvena nuosmukį.

„Finpro“ duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje verslai labiau linkę įsigyti benzinu varomus automobilius, o jų kaina dažniausiai svyruoja nuo 10 tūkst. iki 40 tūkst. eurų.

„Mūsų šalies verslai itin mėgsta „Toyota“ ir „Volkswagen“ gamintojų automobilius. Susidomėjimas elektromobiliais kiek atslūgo. Pavyzdžiui, remiantis „Regitros” duomenimis, iki šių metų rugsėjo Lietuvoje buvo įregistruota maždaug 300 mažiau elektromobilių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o elektromobilių rinkos dalis mūsų šalyje, palyginti su 2023-iaisiais, sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc. Be to, „Regitros” duomenimis, mūsų šalyje iki rugsėjo užregistruota 18 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – vardijo K. Grinaveckas.