Įpročiai keičiasi

Kelių eismo taisyklės (KET) nuo balandžio 1-osios jau leidžia transporto priemonėms važinėti vasarinėmis padangomis. Nuo ateinančio pirmadienio, balandžio 10 d., bus draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotu apavu.

Dar prieš gerą dešimtmetį ar du ši data buvo aktuali daugeliui Lietuvos vairuotojų, nes žiemos buvo gerokai šaltesnės, o sniego gniaužtai kartais nepaleisdavo iki pat balandžio. Tačiau dabar dygliuotas padangas perka retas miesto gyventojas, o ir užmiestyje šis variantas tinka toli gražu ne visiems ratuočių savininkams. Šis padangų tipas yra triukšmingesnis kelyje, o degalų sąnaudos – didesnės.

Kad ir kaip būtų, balandį dauguma vairuotojų neišvengiamai turės apsilankyti servisuose. Tiesa, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai prognozuoja, kad stabiliai šiltų orų mūsų šalyje dar teks palūkėti. Šios tarnybos atstovo spaudai Gyčio Valaikos teigimu, šių metų balandžio pirmoje pusėje vyraujanti temperatūra tikriausiai bus žemesnė už ilgametį vidurkį.

Jei padangas įsigyjate vienur, o keičiate kitur – gali tekti primokėti už senųjų palikimą.

 

Pataria neskubėti

Susisiekimo ministerijos specialistai tikina, kad, nepaisant besikeičiančių klimato sąlygų, koreguoti padangų sezonų datos neketinama. Tad lieka pasikliauti savo pačių sveika nuovoka.

„Vairuotojai turi patys įvertinti eismo situaciją. Jei jau pasikeitėte padangas į vasarines ir abejojate, kad oro sąlygos yra palankios, vietoj rizikingesnės kelionės savo automobiliu pagalvokite apie alternatyvius kelionės būdus, – patarė BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius. – Vairuotojus, naudojančius nedygliuotas žiemines padangas, raginame akylai stebėti ilgesnio laikotarpio orų prognozę, ypač – nakties temperatūrą. Kai būsite tikri, kad temperatūra net naktį nenukrinta žemiau 2–3 °C šilumos, galėsite drąsiai planuoti padangų keitimą.“

Lietuvos autoservisų asociacijos valdybos stebėtojo Ramūno Mackevičiaus pastebėjimu, pavasarinis padangų keitimas ypatingas tuo, kad, skirtingai nei prieš šaltąjį laikotarpį, dabar skubėti nepatartina.

„KET numato, kad nuo lapkričio 10 iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis. Vairuotojai, anksčiau termino pakeitę padangas į vasarines, gali turėti nemalonių patirčių su kelių policijos pareigūnais. Tačiau, nepriklausomai nuo orų, išmintingi vairuotojai iš anksto rezervuoja ratų keitimo laiką autoservise“, – aiškino jis.

Sutaupyti nepavyks

Pašnekovo teigimu, dalis vairuotojų žieminėmis padangomis važinės visą vasarą, norėdami visiškai sudėvėti žiemai jau netinkamą automobilio apavą. Tai, vertinant pagal įstatymą, nedraudžiama. Vis dėlto, eksperto nuomone, tai nėra geras taupumo pavyzdys, neigiamai atsiliepsiantis ir kelionių saugumui. Anot jo, tas pat pasakytina ir apie universaliąsias padangas.

„Ne veltui sakoma, kad tai, kas tinkama viskam, dažniausiai netinka niekam. Formaliai universalios padangos yra tinkamos visiems sezonams, bet jos nepasižymi geromis eksploatacinėmis savybėmis nei žiemą, nei vasarą. Dar blogiau, kai vasarą paliekamos žieminės padangos. Jų stabdymo kelias ilgesnis, automobilio valdymas ne toks patikimas. Be to, išauga degalų sąnaudos“, – dėstė specialistas.

Pasak jo, šiemet padangų keitimo kaina pakilo apie 5–10 proc., palyginti su praėjusiais metais, nes servisai prisitaiko prie bendro infliacijos lygio.

Sunaikinti taip pat kainuoja

Įsigyjantiems naujas padangas vairuotojams tenka pagalvoti ir apie tai, ką daryti su senosiomis. Juo labiau kad senųjų utilizavimas ne visuomet būna nemokamas.

„Jeigu padangas keisite autoservise, kuriame įsigyjate naująsias, – viskas labai paprasta. Naujas vasarines uždedate, senas paliekate autoservise, kuris ir pasirūpins utilizavimu. Mat šio proceso savikaina yra įtraukta į padangų pardavimo kainą. Jei padangas įsigyjate vienur, o keičiate kitur – gali tekti primokėti už senųjų palikimą“, – perspėjo Arvydas Gailiušas, autoservisų tinko „Ausegra“ direktorius.

Taip yra dėl to, kad padangomis neprekiaujantys servisai patys turi jas utilizuoti. Ši paslauga kainuoja apie 20–25 centus, neskaitant PVM, už padangos kilogramą.

„Utilizuoti standartinį padangų rinkinį servisui kainuoja apie 12 eurų. Tai labai reikšminga suma pagal verslo liudijimą dirbantiems montuotojams, kurie už padangų keitimo darbą gali paprašyti apie 30 eurų. Todėl jie už senų padangų priėmimą veikiausiai paprašys sumokėti papildomai. Kita vertus, didesni autoservisai senas padangas gali geranoriškai priimti savo sąskaita“, – aiškino autoserviso vadovas.

Gamtoje padangoms suirti gali prireikti net 140 metų.

Priima ir nemokamai

Tiesa, net jei padangų pirkimo ir keitimo vieta nesutampa, o autoservisas jų nemokamai nepriima, vairuotojas gali vieną padangų komplektą per metus nemokamai atiduoti savo savivaldybės stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje.

Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovės Veronikos Masalienės, sąmoningi vairuotojai, siekiantys gyventi tvariai ir palikti kuo mažesnį anglies pėdsaką, galėtų pasirūpinti, kad jų naudojamos padangos kuo ilgiau išliktų kokybiškos.

„Padangoms, kaip ir bet kuriai kitai automobilio daliai, reikia tinkamos priežiūros – reguliariai tikrinti slėgį, protektoriaus gylį, atlikti ratų balansavimą, naudoti konkrečiam metų laikui pritaikytas padangas“, – patarė V. Masalienė.

Be to, labai svarbu tinkamai laikyti tuo metu nenaudojamas padangas. Jos turėtų būti sandėliuojamos sausoje, gerai vėdinamoje ir gana šiltoje patalpoje. Nepatariama padangų laikyti šalia radiatorių, cheminių medžiagų, reikėtų vengti ir tiesioginių saulės spindulių. Ant padangų krūvos negalima dėti jokių papildomų daiktų. Padangas be ratlankių reikėtų sudėti stačiai ir reguliariai jas apsukti. Padangas su ratlankiais saugiausia laikyti sukabintas ant kablių arba sudėtas gulsčiai viena ant kitos ir reguliariai sukeisti jas vietomis.

Perdirba į kilimėlius

Anot pašnekovės, jeigu padangos atitarnavo ir yra nebetinkamos naudoti, jomis reikėtų tinkamai pasirūpinti. Senos, ne vietoje išmestos padangos ne tik darko vaizdą, reikalauja papildomų išlaidų jas surinkti ir tinkamai sutvarkyti, bet ir yra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai.

„Gamtoje padangoms suirti gali prireikti net 140 metų. Jos dažnai tampa gaisro priežastimi. Kai padangos dega tam nepritaikytoje aplinkoje, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų. Jos gali kenkti aplinkai ir tada, kai yra paprasčiausiai apšviečiamos saulės. Į orą išsiskiria metano dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą“, – aiškino V.Masalienė.

Pas teisėtus atliekų tvarkytojus patekusios atliekos gali būti perdirbtos. Sudėvėtos padangos gali būti panaudotos, pavyzdžiui, guminėms sporto aikštelių dangoms, atitvarams, guminiams kilimėliams, batų padams, kitiems daiktams gaminti arba energijai gauti. Pakartotinai panaudoti galima ir iš padangų išgautus metalinius siūlus.