Kaip atrodo lyčių situacija keliuose, pakomentavo „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

– Kaip atrodo naujausia statistika, kai kalbame apie lyčių pasiskirstymą keliuose? Koks procentas vyrų ir moterų turi vairuotojų pažymėjimus ir vairuoja automobilius?

– „Regitros“ duomenimis, artėjame prie aukso vidurio – net 44 proc. moterų turi vairuotojo pažymėjimą, o vyrų dalis yra šiek tiek didesnė – 66 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai reiškia, kad septyni iš dešimties lietuvių vyrų vairuoja, beveik pusė moterų vairuoja. Ar skaičiai stipriai pasikeitė?

– Taip, ir tie skaičiai kinta kiekvienais metais – vairuojančių moterų skaičius vis auga.

– Mane šiek tiek pritrenkė tai, kad vis dar yra nemaža dalis nevairuojančių žmonių. Buvo apklausti tie žmonės, kurie pagal amžių galėtų tai daryti, bet nedaro.

– Čia buvo santykis apskritai „Regitros“ pateiktų duomenų – žmonių, kurie turi vairuotojo pažymėjimą. Proporcija šiek tiek kol kas vyrų naudai, bet ji kiekvienais metais keičiasi. Tuo tarpu, bendrovės „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi apklausa. Buvo apklausta 1600 Lietuvos gyventojų. Iš jų 75 proc. vyrų nurodė, kad jie vairuoja, ir 64 proc. moterų – kad jos sėda prie automobilio vairo.

– Kiek žmonių planuoja artimiausiu metu įgyti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti?

– Iš apklaustųjų ketvirtadalis,  tiek vyrų, tiek moterų, nurodė, kad jie turi tokių planų – sėsti prie automobilio vairo ir imti vairuoti.

– Akivaizdu, kad tyrime buvo nuskambėjęs klausimas – kodėl, jeigu turite vairuotojo pažymėjimą – nevairuojate? Vis tiek šioks toks procentas nesėda prie vairo, nors gali. Kodėl?

– Tos priežastys yra skirtingos. Šiek tiek didesnė dalis moterų nesiryžta to daryti dėl baimės jausmo – 9 proc. Tačiau yra ir tokių vyrų – 6 proc., kurie nurodė, kad jaučia nerimą ir dėl to nesiryžta vairuoti.

– O dar kokios priežastys? Yra dar bent kelios?

– Neturi automobilio šiuo metu ir, matyt, neturi galimybės pasinaudoti dalijimosi paslauga – todėl tiesiog nevairuoja.

– O aiškina žmonės, ko jie bijo?

– Baimių yra pačių įvairiausių. Pagrindinė, be abejo, – pakliūti į eismo įvykį, galbūt patirti sužalojimą arba padaryti žalos kitiems. Tačiau yra ir tokių, kur kas paprastesnių baimių – tiesiog patirti diskomfortą, nesklandumus patekus į kamščius, neradus vietos pasistatyti automobilį, galbūt arba nemokant to sklandžiai padaryti sudėtingose situacijose. Tų baimės priežasčių yra tikrai įvairių.

– Grįžkime prie moterų skaičiaus augimo keliuose. Kaip pasikeitė situacija per dešimtmetį? Nes vairuojančių buvo mažiau – akivaizdu.

– Taip, kiekvienais metais prisideda po vieną procentinį punktą, tai vis daugiau ir daugiau moterų sėda prie vairo.

– Kažkada gal turėsime visišką viduriuką – 50/50?

– Tikėtina, kad taip. Kelerių metų laikotarpiu greičiausiai taip ir nutiks.

– Kaip atrodome lyginant su kitomis šalimis? Ar esame kažkuo išskirtiniai savo vairuojančių vyrų ir moterų santykiu? Gal yra tokių šalių, kuriose daugiau vairuojančių yra moterų?

– Sunku būtų kalbėti apie pasaulinę praktiką, kadangi tikriausiai skiriasi ir papročiai, ir vairuotojų įpročiai.

– Tikriausiai yra tokių šalių, kuriose labai mažai vairuoja moterys, nes negali turėti vairuotojo pažymėjimo?

– Taip, iš tiesų. Mes turime laisvę ir galimybę rinktis, ir Baltijos šalyse, manau, kad tokie skirtumai nėra labai dideli.

– Eismo kultūra auga, gerėja Lietuvoje. Anksčiau, jeigu blogai vairuoji, tai tikrai sužinosi arba pamatysi per kito stiklą. Bet kultūra gal irgi prisideda prie augančio skaičiaus? Gal kilniau žiūri į naujokus ir labiau nori juo tapti? Gal ir moterims dėl to drąsiau šiek tiek?

– Vienareikšmiškai. Būtent pradedantieji, nauji vairuotojai dažniausiai jaučia įtampą dėl nežinomybės, nepatirtų situacijų. Vairuotojai tampa kantresni, geranoriškesni – labiau galbūt įleidžia įvažiuojančius iš šalutinių kelių, rečiau naudoja garso signalus, jeigu padaroma kokia nors klaida.

– O jūs vairuojate?

– Taip, žinoma. Daugybę metų – sunku būtų suskaičiuoti, iš tiesų.

– Ar buvo baimių, įsitikinimų? Nes iš vaikystės, iš tiesų, teko, ko gero, girdėti, kad mergaitės su mašinėlėmis nežaidžia ir erdvinis suvokimas gerokai prastesnis – kaip vairuosite?

– Tokių pastabų nepatyriau. Pirmaisiais metais iš tiesų smagiau jausdavausi užmiestyje, kur mažiau automobilių, mažesnis eismas, paprastesnės situacijos. Tačiau su laiku, tobulėjant įgūdžiams, atsirandant praktikai, iš tiesų tapo lengviau vairuoti, manevruoti mieste. Dabar jau daug kas vyksta automatiškai – net nesusimąstau.

– Su tokiais stereotipais neteko susidurti?

– Iš tiesų – ne.

– Dar trumpai – kaip tik apie miestą užsiminėte. Galbūt apklausa parodė – jei ne, tai gal galime įsivaizduoti – mieste važinėjančių automobilių mažėja? Paspirtukus ne visi mėgsta, bet turime, dviračius. Ar tos priemonės turbūt atsveria?

– Apklausoje nebuvo fokusuojamasi į šiuos klausimus, tačiau net iš mūsų bendrovės, iš kolegų patirties, galima teigti, kad daugelis iš jų turi vairuotojo pažymėjimą, yra patyrę vairuotojai, vairuojantys daugelį metų, bet vis noriau renkasi vasarą dviratį, paspirtuką ir tokiu būdu vyksta į darbą. Taip sutaupo laiko – negaišdami kamščiuose, negaišdami ieškodami vietos automobiliui pastatyti, jaučiasi manevringesni. Tokiu būdu išsprendžia daug bereikalingų rūpesčių.