Daugelyje Europos šalių didžiausias leistinas greitis svyruoja tarp 120–130 km/val. Didinti šią ribą 20 kilometrų svarsto Austrija ir Italija. Ar taip galėtų ir Lietuva?

„Daugelyje tų šalių, kuriose greitis didesnis nei 130 km/val., arba tų vietų, kuriose tai yra, yra trijų juostų greitkeliai, kokių Lietuvoje neturime“, – pabrėžė eismo ekspertas Vitoldas Milius.

A1 kelias, kuriame teoriškai būtų galima svarstyti apie greičio didinimą, standartų neatitinka.

„Reiktų papildomai įdiegti vieną papildomą eismo juostą. Dabar turime 2+2, reiktų 3+3, nes ten turime ir sunkųjį transportą, kuris važiuoja 90 km/val. Tai jei 150 km/val. – didelė galimybė atsitikti nelaimingam įvykiui“, – teigė „Via Lietuva“ grupės vadovas Justas Norbutas.

Susisiekimo ministerija nuo komentarų susilaiko, o policija patvirtina, kad diskusijos vyksta. Dalyje kelių greitis galėtų didėti, kai kur – ir mažėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daryti kintamą greitį tam tikruose magistralinio kelio ruožuose, priklausomai nuo eismo sąlygų, eismo intensyvumo, nuo kitų aplinkybių“, – aiškino Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Sigitas Šemis.

Tačiau Seimo narys Julius Sabatauskas įsitikinęs, jog didinti greitį – ne laikas ir ne vieta.

„Pirmiausia turime labai stipriai padirbėti su kelių būkle“, – akcentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.

O ji, sako, prasta.

„Padidinti greitį tikrai būtų neprotinga, nes jis yra nelygus. Yra arba provėžos susidariusios, arba šiaip kitokie nelygumai“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Esant tam tikroms prastesnėms oro sąlygoms, kelio danga tiesiog yra pavojinga.

„Esant tam tikroms prastesnėms oro sąlygoms, kelio danga tiesiog yra pavojinga – paprasčiausiai per daug vandens, per didelė rizika akvaplanavimui“, – sakė V. Milius.

Be to, tiek ekspertai, tiek žmonės pastebi, kad vairuotojai jau dabar važiuoja tokiu greičiu, tad leidus važiuoti 150, lėktų dar greičiau.

Čekijos ekspertai į greičio didinimą taip pat žiūri atsargiai. Paskaičiuota, kad kelionė sutrumpėtų vos 3–5 minutėmis.

„Greitkelis modernizuotas, jame yra tiesūs, aiškūs ruožai. Viskas priklausys nuo to, ar vairuotojai sugebės tinkamai reaguoti važiuodami tokiu greičiu“, – pastebėjo saugumo ekspertas Oldřich Kassl.

Ekspertai sako, kad Lietuva galėtų svarstyti apie 140 km/val. greitį. Tokiu galima lėkti Lenkijos greitkeliuose.

„Jeigu tie išmanūs ženklai mus perspėtų ir keistųsi, prisitaikydami prie oro sąlygų, tai būtų turbūt geriausias sprendimas“, – tikino eismo ekspertas.

Dar viena problema – vairuotojų kultūra. Didžioji dalis eismo įvykių susiję būtent su greičio viršijimu.

Tendencija gerėjanti, tačiau nepakankamai, kad būtų galima svarstyti apie kardinalius pokyčius.

„Mažėjimas akivaizdus, bet tie šimtai tūkstančių mus vis tiek neramina, ir jie reikalauja tolesnio mūsų darbo – įsikišimo, kad kardinaliai juos mažintume“, – šnekėjo S. Šemis.

Šiuo metu planuojama remontuoti prasčiausios būklės šalies automagistralių ruožus. Bus diegiama ir daugiau kintamųjų kelio ženklų. Greitis galėtų kisti ir žiemą.

„Tinkamos oro sąlygos, danga sausa – tai mūsų tikslas stebint orus, įdiegiant kintamus ženklus, reguliuoti eismą ir didinti žiemos metu“, – teigė J. Norbutas.

Šalyje daugiau nei 30 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių neatitinka tinkamos būklės reikalavimų.