Kada iš tiesų prasideda Naujieji metai, kuo ypatingi šie, skaičius 2013, ką reiškia simboliai: Gyvatė, juoda spalva, ko reikia atsikratyti lietuviams ir į ką derėtų atkreipti dėmesį moterims?

Tikrieji astronominiai (astrologiniai) Naujieji metai, gamtos mokslų daktarės Angelinos Zalatorienės teigimu, visada prasideda su Gamtos atgimimu kovo 21 d., kai Saulė atsiduria po Avino ženklu ir pradeda sukti naują gamtos ciklo ratą. Mes visi, kaip sakė pašnekovė, esame tos nuostabios karštos žvaigždės – Saulės – vaikai. Ji yra esminis Žemės ir žmogaus Dievas.

„Minutėlei susimąstai ir išsigąsti pagalvojęs, kas būtų, jeigu vieną rytą Saulė nepatekėtų. Kas būtų? Mūsų tiesiog neliktų... Taigi ir Saulėgrįžos šventė, dabar keistai pavadinta Kalėdomis, yra taip pat ryškus metų ciklo taškas, skelbiantis pradėjusį ilgėti Saulės žingsnį. Smagu.

Ryškiausia šventės dalis – karnavalas. Visi tikimės sulaukti pavasario, Velykų, t. y. vėl-likti, išlikti...“ – kalbėjo A. Zalatorienė ir pridūrė, kad dabartiniai kalendoriniai Naujieji metai yra tik Saulėgrįžos šventės tąsa. Ir naujos skaičiuotės pradžia.

„Tegyvuoja naujas 12 mėnesių kalendorius“, - sakė gamtos mokslų daktarė.

Skaičius 13 ne vienam mūsų asocijuojasi su velnio tuzinu, už kampo tykančiomis nelaimėmis. Todėl ir kalbų, kokie laukia 2013-ieji, nestigo įvairiausių. Apie magišką skaičių, Juodąją Gyvatę kalbamės su ponia A. Zalatoriene.

- Taigi kuo ypatingas šis skaičius – 2013?

- Kiekvienas skaičius ypatingas, kiekvienas skaičius žymi tam tikros energetinės vibracijos ritmą. Jeigu atmestume 2000 ir galvotume vien apie 13, tai jis yra Saulės energijos pulsas. Kas nors vystosi, auga iki trylikos ir po trylikto žingsnio kas nors keičiasi. Maina. Žmonės to skaičiaus dėl to ir prisibijo, nes jis koduoja permainos galimybę. Mes esame inertiški, permainų, ypač staigių, niekas nemėgsta.

O jei skaičiuotume taip: 2 + 0 + 1 + 3 = 6, gautume metų skaičių. Jis vadinamas darbo ir pasiaukojimo skaičiumi. Jo vibracija yra stabili ir harmoninga, o skaičiaus patarimas – nesikišti į svetimus reikalus, vengti konfliktų, akcentuoti meilę. Kaip matote, skaičiuose jokio tragizmo nesimato.

- Pagal kinų kalendorių Naujieji metai prasideda apie vasario vidurį. Kaip yra su tais rytietiškais Naujaisiais metais, kaip jie skaičiuojami?

- Jie visada prasideda dieną, kai Saulė ir Mėnulis – pagrindiniai šviesuliai – drauge atsiduria Vandenio ženkle. Tokiu atveju visada yra Mėnulio jaunatis. Šiemet tai atsitiks vasario 10 d. Tada prasidės vandens stichijos, juodos spalvos, moteriškos energijos, Gyvatės ir Merkurijaus globojami metai. Lygiai tokie patys buvo prieš 60 metų – 1953-ieji. Kitokios Gyvatės metai buvo 1989-ieji (žemės stichijos geltonos spalvos), kurie pradėjo Atgimimo virsmą.

- Ar galėtumėte papasakoti, ką reiškia visi šie simboliai: Gyvatė, juoda spalva, vanduo?

- Nuo seniausių laikų naudojami įvairūs simboliai ir ritualai nėra šiaip sau. Jie yra prasmingi. Jie koduoja, sufleruoja, kalba.

Vanduo yra emocijų ir pasąmonės simbolis. Taigi verta prisiminti, kad mes turime du smegenų pusrutulius – sąmonės ir pasąmonės – ir šiemet reikėtų daugiau pasikliauti savo intuicija, pasąmone, žinoma, neprarandant pusiausvyros ir bendradarbiaujant su protu ir logika. Juk ir skaičius 6 to prašo. Neignoruokime pasąmonės, kuri kartais pirmiau už logiką sužino informaciją, tik negali jos įvardyti. Šitą šauniai atlieka protas, jeigu nebūna per daug išpuikęs ir pasikėlęs.

Juoda spalva yra siurbikė. Ji sugeria tiek geras, tiek blogas nuotaikas, ji yra pasidavimo spalva. Štai kodėl vyrams patinka juodi moterų apatinukai ir suknelės. Moteris juoda suknele tarytum kviečia vyrą – ateik, apglėbk, aš silpna. Ji drąsina vyrą. Balta spalva pristabdo vyrų aistrą. Todėl nuotakos renkasi baltą suknelę. Juoda ir elegantiška, ir liūdna.

Gyvatė? Moterys kartais sulaukia iš vyrų palyginimo su gyvatėmis, tai reikėtų priimti kaip didelį komplimentą. Juk pasaulio mitologijose gyvatė yra išminties ir ciklinio laiko simbolis. Kodėl išminties? Mat gyvatė tarytum suvokia, kad pasaulyje viskas sukasi ratais, elipsėmis, spiralėmis. Ir dangaus kūnai, ir mūsų Žemė, ir mūsų gyvenimai. Ir laikas.

Jis nėra linijinis. Laiko cikliškumas gerai matomas madų pasaulyje – mados vis naujos, vis keičiasi ir vis grįžta pasiknaisioti močiutės skrynioje. O pati gyvatė pavasarį žiūri į Saulę ir dangų, o rudenį „miršta“ su visa gamta. Sumažinusi kūno temperatūrą iki atvėsusios žemės ji urvelyje išbūna šaltį ir su pavasariu vėl atgimsta.

Ji, tarytum, žino, kas yra gyvenimas ir mirtis, kas yra dangus-žemė-požemis. Arba žmogaus siela danguje, siela ir kūnas gimsta žemėje, mirtis kūną nuneša į požemį. Taigi Gyvatės metais dar kartą susimąstome apie gyvenimo paskirtį, esmę, išėjimą, netektį, apie laikinumą ir amžinybę. Ir čia būtų pravartu prisiminti vieno išminčiaus patarimą, kaip būti laimingam: „Kai tu kalbiesi su žmogumi, įsivaizduok, kad jis miršta ir tu miršti.“

- Galite pakomentuoti plačiau?

- Jeigu mes visi pritaikytume šią išmintį kasdieniame gyvenime, kokie nuostabūs būtų mūsų tarpusavio santykiai. Visi suspėtume pasakyti vieni kitiems pačius gražiausius žodžius, padėkas, išdrįstume prisipažinti meilę be jokių baimių, drovumo, nepasitikėjimo. Taip pasiektume aukščiausios kokybės buvimą ČIA. Pagalvokime apie tai. Pamėginkime tai. Juk tai daug prasmingiau nei raudoti prie kapo ir kaltinti save, kad nesuspėjau padėkoti ir paprašyti atleidimo...

Mes ne amžini. Bet mirtis – ne pabaiga. Taip kalba Gyvatė.

- Kalbant apie šiuos Gyvatės metus, kas laukia Lietuvos ir lietuvių?

- Gyvatė net keliolika kartų per metus išsineria iš odos. Senoji oda yra lyg mūsų vakar diena, praeitis, iš kurios taip turėtume mokėti išsinerti, kad ji mums netrukdytų augti ir vystytis. Va čia ir pats metas pakalbėti apie Lietuvą.

Lietuvių tauta yra Vėžio-Vandenio charakterio. Lietuviai jautrūs, sentimentalūs ir itin kūrybingi bei darbštūs. Kitą vertus, įtarūs, bailūs ir labai prisirišę prie praeities. Baimė trukdo tikėti ateitimi, praeitis supančioja.

Kadangi vasarą, metų viduryje, Jupiteris – duodančioji planeta – ateis į Vėžio ženklą, reikia tikėtis, kad mūsų tauta šiek tiek atsipeikės ir nustos būti susiraukusi, pikta ir verkšlenanti. Nusimetusi senąją odą nusišypsos, kurs šviesią viziją ir tikės ateitimi.

Kur yra baimė, tikėjimas dingsta. Kai žmogus bijo, ant tako pamesta virvelė jam atrodo kaip baisi nuodinga gyvatė. O gyvatė irgi nėra tokia pikta ir baisi, jeigu ant jos neužlipi. Ji savo geluonį parodo tik gindama save.

Vėžio ženklo archetipinis uždavinys yra atsakomybė už šeimą, šeimos tradicijas, tautos tradicijas, šeimos saugumą. Galbūt 2013-2014 m., kol Jupiteris valdys Vėžio ženklą, su valdžios pagalba pavyks Lietuvoje padaryti kokių lemtingų žingsnių atstatant šeimos autoritetą, vaikų ir motinų saugumą, tėvų ir senelių pagarbą.

- Sakoma, Gyvatės metai – moteriški. Gal ką nors patartumėte ir lietuvėms moterims?

- Taip, metai moteriški. Gyvatė paslaptinga. Vėl primena seną kaip pasaulis moters esminę savybę – paslaptingumą. Paslaptis turi kažkokios magiškos jėgos, traukos, kuriai neįmanoma atsispirti. Paslaptis traukia. Nuogybė atstumia. Mūsų merginoms ir moterims tikrai yra ką permąstyti.

Mes moterys turime savikritiškai į save pažvelgti ir sau tiesiai be užuolankų atsakyti į klausimą – kodėl vėjais paleidome savo prigimtinį moteriškumą, kodėl norime būti vyriškos, agresyvios, pasikėlusios ir... nuogos??? Galėčiau dar stipriau paklausti...

Mes pamiršome, kad vyrams nereikia agresyvių moterų, nes jie patys turi agresijos daug. Vyrams nereikia atviro nuogumo, jiems reikia paslapties. Kita vertus, ir moterims nereikia į aukštakulnius lipančių bei ant sofutės snaudžiančių vyrų. Pagaliau ar ne metas moteriškumą ir vyriškumą sugrąžinti į savo vietas...

Tai vis Gyvatės-išmintės pamokos...

- Ko palinkėtumėt skaitytojams šiais metais?

- Linkiu visiems – būkime atsargūs, žiūrėkime, kur statome koją ir ramiai praeikime pro ant žalios samanėlės snaudžiančią juodąją Gyvatę.

Ach, dar naujametės dovanos. Kartą keliauninkas-išminčius užtrukęs viename miestelyje ir daug gerų patarimų davęs vietos gyventojams buvo gausiai žmonių apdovanotas iš visos širdies. Tačiau jis nepaėmė nė vienos dovanos. O susijaudinusiems piliečiams atsakė taip: „Aš esu nusiteikęs turėti tik tiek, kiek man būtina, kad netapčiau vergu to, kas nereikalinga.“

Nauji metai – puiki proga atlikti namų, jausmų ir stalčių inventorizaciją, atsikratyti tuo, kas nereikalinga. Kai apsivalome, atsiveria kanalai naujoms energijoms. Švarių Naujųjų metų!