Lietuvos valstybė turės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą motinai, kurios dukrą bute nušovė psichikos ligonis.

Vilnietei S.P., kuri dėl neizoliuoto psichikos ligonio veiksmų neteko 12-metės dukters, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, valstybė turi sumokėti 4 tūkst. litų turtinės ir 15 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.

Vilnietis pensininkas R.L., kuris šiuo metu jau yra miręs, 2004-ųjų gruodžio 1 dieną bute Žirmūnų rajone bute nušovė du žmones - vyrą ir S.P. mažametę dukrą.

2005 metais, remdamasis psichiatrų išvadomis, nustatė, kad bute Vilniuje vyrą ir pas jį užėjusią mergaitę sušaudęs kaimynas yra nepakaltinamas ir priverstinai turi būti gydomas psichiatrijos ligoninėje.

Teismas nustatė, kad būdamas nepakaltinamumo būsenoje septintą dešimtį perkopęs R.L. iš revolverio „Smith&Wesson“ paleistais šūviais sušaudė kaimyną H.V. bei pas jį į svečius atėjusią dvylikametę N.Z. H.V. buvo nužudytas dviem šūviais į galvą, vaikas - trimis.

Ginklas priklausė pačiam nužudytajam - 43 metų H.V. R.L. teisėsaugos pareigūnams pasakojo, kad tų metų lapkritį kaimynas H.V. prašė nupirkti jam gerą pistoletą. Gruodžio 1-sios pavakarę jis atėjo pasiteirauti kaimyno, ar ginklą jis nupirko. Kai R.L. paklausė, ar H.V. gavo prekę, pastarasis pasakė, kad jo prašymo patenkinti negali ir pasiūlė pirkti savąjį revolverį. Ginklą į kambarį H.V. atnešė iš virtuvės. Esą R.L. ginklas nepatiko. Vyriškis pareigūnus tikino, kad H.V. pats šovė sau į galvą ir ėmė vaitoti. Bijodamas, kad nepapasakotų apie jo apsilankymą pareigūnams, R.L. teigė šovęs vieną kartą kaimynui į galvą. Nuo R.L. šūvių žuvo ir S.P. dukra.

Revolverį žudikas paslėpė elektros transformatorinėje, o raktus nuo nužudytojo buto įmetė į Nerį. Nusikaltimą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) tuometinio Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atskleidė praėjus maždaug dviem savaitėms po jo įvykdymo.

Dukters netekusi motina kreipėsi į teismą, kurioje atsakovais patraukė R.L., Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, trečiaisiais asmenimis - Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę ir Vilniaus miesto Antakalnio polikliniką.

R.L. iki 2001-ųjų buvo gydomas Antakalnio poliklinikoje, vėliau jis persirašė į kitą medicinos įstaigą. Dukros netekusi motina teismui teigė, kad Antakalnio poliklinika turėtų būti patraukta viena iš atsakovių byloje ir atlygintų žalą. Medicinos įstaigos steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl ji taip pat įtraukta į bylą. Tačiau teismas konstatavo, kad medikai už psichikos ligonio žalą gali atsakyti tik tada, kai išsako ketinimus sužaloti kitus žmones. Tokią informaciją medikai turi teisę perduoti policijai.

Vilniaus apygardos teismas vilnietei S.P. buvo priteisęs 50 tūkst. litų, nors moteris prašė pusės milijono litų. Apeliacinis teismas ją sumažino beveik keturis kartus. Keisdamas žemesnės instancijos teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2007 metais Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė neginčijamų įrodymų, kad padarė viską, jog vilnietės S.P. dukrą nužudęs R.L. būtų izoliuotas nuo visuomenės, ir taip būtų užkirtas kelias didelei tragedijai. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme taikomomis nuostatomis.