D. Nausėdienė atidarė parodą „Oleksandras Bohomazovas: kūrybos laboratorija“

  • Teksto dydis:

Vilniuje, Radvilų dailės muziejuje, ketvirtadienį atidaryta garsaus ukrainiečių avangardizmo atstovo Oleksandro Bohomazovo darbų paroda „Oleksandras Bohomazovas: kūrybos laboratorija“.

„Tebūnie pažintis su Oleksandro Bohomazovo darbais ne tik autoriaus unikalumą, bet ir daugiasluoksnės Ukrainos dailės tradicijų įžvalgos džiaugsmą dovanojanti meninė kelionė. Tegul ši paroda būna mūsų šalių bendros kūrybingos europietiškos tapatybės liudijimas“, – atidarymo renginyje sakė parodos globėja Diana Nausėdienė.

Renginyje, kaip skelbia Prezidentūra, dalyvavo ir sveikinimo kalbas taip pat sakė Ukrainos ambasadorius Volodymyras Yatsenkivskyi, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kuratorius Skaistis Mikulionis, Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus kuratorė Olena Kashuba-Volvach.

O. Bohomazovas (1880–1930) – žymus Ukrainos avangardistas, meno teoretikas, pedagogas, kurio kūryba formavo šiuolaikinio meno epochą ir tapo pasaulinės kultūros dalimi.

Paroda „Oleksandras Bohomazovas: kūrybos laboratorija“ siūlo žiūrovui pasinerti į menininko kūrybinį procesą. Su paveikslais pristatoma daug eskizų ir studijų, suteikiančių galimybę pamatyti vidinius kūrybinius virsmus, vaizduojamųjų idėjų atsiradimą „ant pieštuko galo“ ir jų tapimą neprilygstamais meniniais vaizdais bei apmąstyti menininko vietą pasaulinio avangardizmo kontekste.

Parodoje pristatomi darbai iš Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus bei Nacionalinio kultūros ir meno muziejaus komplekso „Meno arsenalas“ kolekcijų, kuriose saugomas O. Bohomazovo kūrybinis paveldas.

Paroda skirta Ukrainos nepriklausomybės 30-mečiui paminėti.

Parodą globoja Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, kultūros ministras Simonas Kairys, Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkachenko.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bjaurasties Vilniuje daugėja?

Bjaurasties Vilniuje daugėja? portretas
Po Antakalnį klibinkščiuodavo puskvankio rašytojo .luckio žmona, akys iš orbitų išvirtususios, ligonė, dirbti nesugebanti, kretančia bliūdeliu kirptais nusususiais plaukais galvele, keverzotojas .luckis gydėsi namų sąlygomis, patologijų stengėsi neregistruoti oficialiai. Nabagą kankino kliedesiai, kad vaikystėj šokoladą davęs vokietis jį pratraukė...manipuliavo visokiais kliedesiais esą nukentėjo nuo vokiečių, o išties nuo gimimo buvo atsilikusio vystymosi, idiotas. Turėjo dukrą, baisią, akys irgi kaip jos motinos išvirtusios iš orbitų, su Dauno sindromo požymiais. Keverzotojas su savo kliedesiais buvo prastumtas iki gerai apmokamų keverzotojų, tokia buvo politika, rėmė net idiotus, jei keverzojo reikiama linkme. Už sukauptus pinigus keverzotojas prastūmė baisūnę debilę dukrą į medikes. Po to susimokėjo vienam iškrypėliui, kad imtų jo baisuoklę dukrą į žmonas, buvo priimta senmergėmis nelaikyti net išsigimusiųjų, patologinių debilių. Baisuoklei medikei gimė į srutų statinę panaši dukra
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių