Jei orkestras sugroja blogai, kalčiausias dėl to altininkas. Altininkai kolegų pašiepiami nuo seno. Ir nevisai nepelnytai, – sako altininkas ir dirigentas M. Rysanovas ir vardija keletą tokio reiškinio priežasčių.

„Gaila, bet turiu pripažinti, kad visi pasišaipymai iš altininkų yra teisingi. Tiesą sakant, labai dažnai, net per dažnai prastiems smuikininkams patariama smuiką keisti altu. Nežinau, kodėl taip yra. Galbūt todėl, kad alto partija kūriniuose dažniausiai būna mažesnė nei smuiko, be to, alto skambesį lengviau pridengti kitais instrumentais. Smuiko garsas aukštas, jis girdimas visada, tad klaidos irgi girdimos aiškiau. Tokiu atveju paprasčiau nevykusį smuikininką perkelti į saugesnę styginių grupę“, – teigė muzikas.

Dirigentas ir atlikėjas sako pats panašius pokštus labai mėgstantis ir dažnai juos pasakojantis, bet priduria besitikintis, kad kada nors jie tikrovę atspindės ne taip tiksliai kaip dabar.

Ne mažiau nei altininko, M. Rysanovui svarbi ir dirigento profesija. Kad diriguodamas pradėtum jaustis visiškai laisvas, sako muzikas, turi praeiti daugybė metų. Vis dėlto pastaruosius trejus metus orkestrui vadovauti tenka dažnai. Teks ir šį vakarą Nacionalinėje filharmonijoje kartu su Lietuvos kameriniu orkestru.

Kodėl muzikas pasirinko altą, galite sužinote peržiūrėję LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ įrašą.