Po truputį Bernardinų ansambliui grąžinami meno kūriniai, išvežti iš jo po bažnyčios uždarymo 1949-aisiais. Šv. Barboros dienos išvakarėse į Bernardinų bažnyčią sugrįžo šv. Barboros paveikslas.

Šv. Barboros paveikslas buvo nutapytas šv. Barboros globojamam altoriui. Senasis šv. Barboros altorius stovėjo prie pietinės bažnyčios sienos, netoli durų į šv. Petro iš Alkantaros koplyčią.

Pasak menotyros daktaro restauratoriaus Juozapo Blažiūno, senasis altorius buvo pastatytas 1685 metais, kai iš Vilniaus katedros į Bernardinų bažnyčią buvo perkelta Šv. Barboros brolija. Po bažnyčios vidaus rekonstrukcijos 1760–1780 m. paveikslas buvo perkeltas į naują altorių.

„[Paveikslas] nutapytas 1687 metais. Tai leidžia teigti data, esanti prie karūnos. [...] 1949 m. atvykęs kunigas Jonas Elertas iš Bernardinų [bažnyčios] paėmė visus altorinius paveikslus, jie buvo pervežti į Vilniaus šv. Dvasios [bažnyčią], kur išbuvo iki 2012 metų. Keturi paveikslai buvo grąžinti“, – pasakoja J. Blažiūnas.

Pasak restauratoriaus, tuo metu, kol paveikslas buvo saugomas Šv. Dvasios bažnyčioje, jis buvo įvardijamas kaip šv. Kotryna.

„Paveikslas buvo restauruotas. Jį restauravo 1991 metais tapybos restauratorė Julija Jociūtė. Tuo metu jis buvo vadinamas šv. Kotryna, kodėl – nežinoma. [Restauruojant] buvo pašalinti XIX amžiaus užtapymai, pasikeitė išraiška, akys pakeitė kryptį, atsidengė gražus drabužis“, – sako J. Blažiūnas.

Į bažnyčią paveikslas grįžta šv. Barboros liturginiame kalendoriuje paminėjimo dienos išvakarėse.

Bernardinų bažnyčioje paveikslas laikinai bus pakabintas ant sienos, nes originalus altorius yra šios bažnyčios Šv. Mykolo koplyčioje. Ateityje, kai altorius bus grąžintas į seną vietą, taip pat ten bus patalpintas ir šv. Barboros paveikslas.