Valstybei švenčiant 100-metį čia skamba muzikos kalba, kuri jungia įvairių kartų ir tautų piliečius, yra suprantama ir mums, ir mūsų šalies svečiams. Iš čia ilgametės Lietuvos muzikos tradicijos sklinda į įvairius pasaulio kampelius, bylodamos apie mūsų šalies kultūrą ir vertybes.

Neatsitiktinai tad 77-ajam koncertų sezonui Filharmonija pasirinko moto „Kai baigiasi žodžiai, prasideda muzika“ (Heinrich Heine). Juk kartais, regis, sunkiai besusikalbančiame pasaulyje muzika dar palieka vilties atrasti bendrą kalbą. Būtent šią žinią pasitikdama valstybės 100-metį Filharmonija ir sieks kuo plačiau skleisti.

Pristatydama 2018-ųjų ketinimus žiniasklaidai, Filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė akcentavo: „Norime parodyti Lietuvos kultūros, muzikos žydėjimą. Kone kiekvienas filharmonijos ar kviestinis kolektyvas, iškiliausi kamerinės muzikos atlikėjai prisilies prie lietuviškos tematikos. Skambės labai daug atgaivintų ar specialiai įvairiems ansambliams dedikuotų kūrinių.“

Ne vienus metus puoselėta bičiulystė su įvairių šalių partneriais šiemet duos vaisių ir Lietuvoje, ir užsienyje. Su artimiausiais kaimynais, su kuriais švenčiamas valstybių šimtmetis, – „Latvijos koncertai“ ir „Estijos koncertai“ – parengta daug mainų programų, taip pat trijų valstybių pristatymo užsienyje renginių. Antai sausio 19 d. Vilniuje skambėsiančią Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) ir maestro Modesto Pitrėno atliekamą latvių kompozitorių muziką sausio 20 d. girdės ir Rygos publika – Didžiosios gildijos salėje orkestras pasirodys „Didžiajame latvių muzikos koncerte“. Po aktyvaus koncertų pusmečio Filharmonijoje, gegužės pabaigoje, LNSO laukia gastrolės į Čekiją, kur orkestras pasirodys „Janačeko festivalyje“, o rugpjūtį – į Švediją, kur gausus Lietuvos atlikėjų būrys koncertuos „Baltijos jūros festivalyje“.

Sausio pabaigoje Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) koncertuos su Estijos nacionaliniu vyru choru, įvyks trys pasirodymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o balandį laukia keturi pasirodymai Estijoje. Šių kolektyvų programoje „Baltijos laisvė“ pirmą kartą skambės Nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūrinys „Čia, ties tylia riba...“. LKO su pianiste Mūza Rubackyte ir dirigentu Robertu Šerveniku Lietuvai atstovaus ir kovo 8 d. koncerte Paryžiaus „Gaveau“ salėje. Paryžiuje skambėsiančia programa, kurioje bus ir lietuviškos muzikos, – Arvydo Malcio „Paukščių takas“, – Vilniaus filharmonijos lankytojai galės mėgautis vasario 24-ąją. M. Rubackytė Paryžiuje gegužę koncertuos ir su styginių kvartetu „Mettis“.

Minint Lietuvos nepriklausomybės šventes kamerinės muzikos tiltai nusidrieks į Ukrainą ir Daniją. Ukrainoje su pianiste Kateryna Diadiura vasarį koncertuos Valstybinis Vilniaus kvartetas. Jų parengta programa „Lietuvių kamerinės muzikos klasika“ – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Eduardo Balsio, Vytauto Bacevičiaus ir Stasio Vainiūno kūriniai – Vilniuje skambės vasario 11 dieną. O kovą į Daniją vyks kitas žymus lietuvių muzikos ambasadorius – Čiurlionio kvartetas.

Pasak R. Prusevičienės, pagrindiniu Lietuvos muzikinės kultūros veidu 2018-aisiais taps dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Vasario 28 d. Varšuvos filharmonijos koncertų cikle „Didieji pasaulio orkestrai“ ir kovo 2 d. Berlyno „Konzerthaus“ salėje vyksiančiame festivalio „Balticum“ koncerte ji diriguos mūsų Nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Šimtmečio proga rengiamoje programoje lietuvių muzikai atstovaus Raminta Šerkšnytė („De profundis“) ir Osvaldas Balakauskas. Pastarojo „5 dainas pagal Vinco Mykolaičio-Putino žodžius“ atliks Katovicų miesto choro „Camerata Silesia“ moterų grupė, pianistė Onutė Gražinytė ir slovakų altininkas Milanas Radičius. M. Gražinytė-Tyla šiemet diriguos ir grandioziniame Vasario 16-osios koncerte „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (6 dirigentai, 5 premjeros, etc.).

Ryškiausiai šiuo metu Lietuvą užsienyje garsinančių M. Gražinytės-Tylos ir operos primadonos Violetos Urmanos veikiausiai sulauksime ir šiųmečiame Vilniaus festivalyje. O iki šios didžiosios Lietuvos muzikos šventės Filharmonija vien Vilniuje ketina surengti per 50 koncertų. Juose sužibės mūsų ir užsienio muzikos šviesuliai: pianistai Mūza Rubackytė, Ianas Fountainas, Kārlis Bukovskis, Aleksejus Volodinas, Indrė Baikštytė, Gintaras Januševičius, Lukas Geniušas, stygininkai Davidas Geringas, Philippe’as Graffinas, Ingrida Armonaitė (be kita ko, ji pirmą kartą atliks Valstybės 100-mečiui skirtą Vytauto Germanavičiaus kūrinį „Horizontali tėkmės trilogija“), Dalia Kuznecovaitė, Marta Sudraba, vokalistai Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt), Anastasia Voltchok, dirigentai Juozas Domarkas, Sergejus Krylovas, Modestas Pitrėnas, Robertas Šervenikas, Modestas Barkauskas, Martynas Stakionis, Georgas Markas, Kauno valstybinis choras, Klaipėdos kamerinis orkestras ir daugybė kitų. Įdėmiai repertuarą sekanti ir koncertais besidominti publika, be abejo, išsirinks savo favoritus ir norimus aplankyti koncertus.

Sraunioje sausio–gegužės koncertų tėkmėje tarsi įspūdingi verpetai išsiskirs „Orchester Jakobsplatz München“ ir „Sinfonia Varsovia“ pasirodymai. Bendradarbiaujant su Goethe’s institutu, kovo 28 d. Filharmonijoje bus pristatytas nebylus kinas „Senasis įstatymas“, jį įgarsins  simfoninis svečių iš Vokietijos orkestras. O lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio globojamas Varšuvos orkestras su dirigentu Michału Klauza ir smuikininke D. Kuznecovaite balandžio 21 d. Vilniuje atliks įspūdingą Vytauto Bacevičiaus sesers Grażynos Bacewicz, Henryko Wieniawskio ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių programą.

Valstybės 100-metį Filharmonija siekia įprasminti ne tik koncertais, premjeromis, gastrolėmis, bet ir atsiliepdama į talentingo jaunimo poreikį kurti Lietuvai. Filharmonijos koncertuose ne kartą muzikuos jaunieji mūsų šalies talentai. Savuosius, ypač sparčiai garsėjančius ir puikiai užsirekomenduojančius po studijų geriausiose užsienio mokyklose, stengiamasi atsikviesti ir nuolat dirbti Lietuvoje. Tai palaiko ir mūsų šalies muzikos kultūrai pasišventę senjorai, tvirtas savo pozicijas perduodantys jaunajai kartai. Regime natūraliai atsinaujinantį LNSO, šiemet nuolatiniu LKO koncertmeisteriu tampa smuikininkas Džeraldas Bidva, o po 50 turtingų kūrybos metų Čiurlionio kvartete savo misiją tarnauti muzikai violončelininkas Saulius Lipčius po truputį perleidžia Glebui Pyšniakui.