Pastato, kuriame veikia Rusų dramos teatras, istorija mena XX a. pradžią. Čia buvo Pohuliankos teatras, skirtas lenkų bendruomenės poreikiams. Vėliau veikė Dramos teatras, tada – Operos ir baleto, vėliau čia laikinai glaudėsi Jaunimo teatras. Tačiau seniausiam teatro pastatui sostinėje koją pakišo Rusijos invazija į Ukrainą.
„Būkime atviri – išprovokavo pokyčius“, – sakė Rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova.
Nepadėjo nei čia plazdanti nuo karo alinamos valstybės vėliava, nei palaikymo plakatai.
„Eini – ir afišos. Jos okupanto valstybės tautos, kalbos. Teatras – okupanto pavadinimu“, – stebėjosi Meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis.
„Mes prieš agresiją, prieš veiksmus ir kuo galime, tuo padedame“, – teigė O.Polevikova.
„Visi žinome, kodėl nori keisti pavadinimą. Vien dėlto tikrai nereikia to daryti. Čia vyksta pasirodymų įvairiomis kalbomis, ne tik rusų kalba. Menas kalbos neturi“, – sakė viena sutiktų moterų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pasakymas rusų kalba ir jos kultūra tik Rusijoje – klaida lietuviams. Pas jus nemažas procentas gyvenančių rusų ir su jais reikia gyventi. Juk negali jų perkelti į kitą planetą“, – svarstė sutiktas užsienietis.
„Teatras yra teatras. Ten yra gabių ir protingų žmonių, jie tikrai nepalaiko Rusijos veiklos“, – mintimis dalijosi moteris.
Menininkai dar anksčiau tvirtino, kad teatras – okupacijos šiukšlė, kuri mėtosi tik dėl to, kad kinkas drebina politikai.
„Jį reikėjo užaryti po nepriklausomybės paskelbimo. Tam neatsirado politinės valios iki dabar – daugiau nei 30 metų. Kodėl Lietuvoje turi būti Rusų dramos teatras? Kodėl ne žydų, lenkų?“ – stebėjosi režisierius Gintaras Varnas.
„Akivaizdu, kad būtų rimta diskusija, kokia būtų tolesnė evoliucija. Teatras gali tapti ir puikia platforma kitiems teatrams, kurie kažką daro savo kalba“, – siūlė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Labai graži mintis, bet utopiška, nes techniškai ir praktiškai tai beveik neįmanoma“, – teigė Rusų dramos teatro vadovė.
Mes prieš agresiją, prieš veiksmus ir kuo galime, tuo padedame.
Kultūros atstovai svarsto, kad naujasis pavadinimas galėtų būti Tautų arba Tautinių bendrijų teatras. Tačiau net pats ministras dėl to sudvejojo. Vadovė tikina, kad rinkimai primena grožio konkursą.
„Šiaip tai ne Naujieji metai ir ne dovana po eglute. Tokių siurprizų nesinorėtų“, – akcentavo O.Polevikova.
Tačiau siurprizų gali būti, mat pavadinimas slepiamas lyg po devyniais užraktais.
„Turbūt nenorima visuomenėje tam tikros spekuliacijos ar tam tikrų išankstinių bangų“, – spėjo J.Staselis.
Kiek ir kas bus išgirstas, paaiškės kitą savaitę. Tačiau komisijoje – ne vienas prieštarauja pavadinimo keitimui. Dėl to gali būti, kad po ilgų diskusijų lentelė liks kabėti.
