Šią savaitę Vilniuje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose, bus atidaryta žinomo grafiko, tapytojo, scenografo Mstislavo Dobužinskio darbų paroda „Tarp Vilniaus ir Peterburgo“.

Bus eksponuojami eskizai su Peterburgo vaizdais: Vasaros sodas, Nevos krantinė, Žiemos kanalas ir pro tilto arką matomi Petropavlovsko tvirtovės bokštų siluetai, taip pat tiksliai perteikti interjerai, charakteringi kostiumų siluetai. Parodą papildo leidinių apie M.Dobužinskį ir jo kūrybą lietuvių, rusų, anglų kalbomis ekspozicija.

Šiais metais minimas dviejų bendražygių, draugų ir didžiųjų Lietuvos šviesuolių M.Dobužinskio (1875–1957) ir M.K.Čiurlionio (1875–1911) 140-ųjų gimimo metinių jubiliejus.

Du menininkai – grafikas, tapytojas, scenografas M.Dobužinskis ir kompozitorius, tapytojas, grafikas M.K.Čiurlionis – XX amžiaus pradžioje susitiko Sankt Peterburge. M.Dobužinskis vienas pirmųjų įvertino M.K.Čiurlionio originalumą, padėjo jam užmegzti ryšius su Peterburgo dailininkų ir muzikų draugijų nariais, jie kartu dalyvavo „Meno pasaulio“ ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge ir Maskvoje.

Iš senos Lietuvos bajorų giminės kilęs M.Dobužinskis pirmą kartą atvyko į Vilnių būdamas devynerių, 1889–1895 metais mokėsi Vilniaus antrojoje berniukų gimnazijoje. Baigęs studijas Peterburge, menininkas dažnai lankėsi Vilniuje, kuris jį traukė savo ramybe ir istorine praeitimi. Lietuvos sostinę dailininkas įamžino apie 70-yje darbų. Žymiausi jų sutelkti „Vilniaus vaizdų“ cikle.

Parodoje eksponuojami M.Dobužinskio tapyti Vilniaus gatvių vaizdai, kuriuos matė ir čia gyvenęs M.K.Čiurlionis.

Tarpininkaujant diplomatui Jurgiui Baltrušaičiui, 1925 metais M.Dobužinskiui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Nuo 1929-ųjų ilgesniam laikui įsikūręs Kaune, jis iki 1930 metų vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms, 1930–1933 metais Kaune veikė privati Dobužinskio studija. Iki Antrojo pasaulinio karo menininkas surengė 15 personalinių kūrybos parodų, dalyvavo keliose lietuvių dailės parodose, kūrė architektūrinius peizažus, iliustravo keletą leidinių, dirbo taikomosios grafikos ir ekslibriso srityje, domėjosi heraldika.

Svarbiausias M.Dobužinskio indėlis į Lietuvos kultūrą – tai Valstybės teatre sukurtos scenografijos ir kostiumai 38-iems spektakliams. 1925 ir 1934 metais Valstybės teatre Kaune rodyta Piotro Čaikovskio operos „Pikų dama“ premjera tapo neeiliniu Kauno kultūrinio gyvenimo įvykiu ir M.Dobužinskio talento pripažinimu – Lietuvos teatre dailininkui skambėjo audringi aplodismentai.

1939 metais menininkas išvyko į Londoną rengti savo darbų parodos, ten jį užklupo Antrasis pasaulinis karas. Kurį laiką dailininkas gyveno Paryžiuje, vėliau – JAV. Į Lietuvą nebegrįžo. M.Dobužinskis mirė Niujorke 1957 metų lapkričio 20 dieną. Jo palaikai palaidoti Paryžiaus kapinėse.

Paroda veiks iki balandžio 4 dienos.