Reaguojant į pastarojo laikotarpio įvykius, lapkričio mėnesį MMLAB kūrėjai iniciavo Ukrainos ir Lietuvos menininkų bendradarbiavimo veiklas. Ukrainiečiai menininkai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su aktoriumi ir režisieriumi Gediminu Rimeika, kompozitore Agne Matulevičiūtė, šviesų dailininku Juliumi Kuršiu ir choreografe Greta Grinevičiūtė. Jų metu kūrėjai kėlė klausimus, kas atsitinka su menininko tapatybe, kai  dėl karo tenka ieškoti prieglobsčio kitoje šalyje. Ukrainos kūrėjai rodė aiškią misiją kurti nepaisant juos supančio karo siaubo. Karo patirtis atsispindi ir menininkų darbuose: ryškėja pasimetimo, siaubo, besikeičiančių santykių, saugumo poreikio temos.

Projektu MMLAB skatina Ukrainos ir Lietuvos menininkų bendradarbiavimą, padeda Ukrainos kūrėjams pristatyti savo darbus ir įsilieti į Lietuvos kūrėjų bendruomenę. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai taps pagrindu ilgalaikiams ryšiams ir būsimiems projektams.

Apie programą:

Aktorės Kristina Kisielovaite ir Svetlana Zelbet pristatys projektą „360°“, nagrinėjantį, kaip pasikeitė žmonių santykiai nuo Ukrainos ir Rusijos karo pradžios, kaip tai keičia principus ir sąmonę. Kristinos ir Svetlanos projektas kalba apie vienatvės patirtis ir bandymą išgyventi bei kurti naują gyvenimą svetimoje šalyje.

Vaizduojamųjų menų atstovė Yara Prokopenko projekte „Kas dabar?“ tyrinėja savo kaip menininkės ribas, perteikdama pasiklydimo paieškose jausmus. Projekte atsispindi skirtingos emocijos – įsivaizduojamos laimės paieškos ir tikslo praradimas ją pasiekus.

Vizualiųjų menų kūrėja Marija Frolova pristatys projektą „Blackout“. Daugelis iš mūsų gyvena daugiaaukščiuose namuose. Neatsiejama šių pastatų dalis yra liftai – uždara erdvė be langų. Kas iš mūsų nėra juose įstrigęs ar nebijojęs įstrigti? Prasidėjus karui, ši baimė visuose Ukrainos miestuose tapo dar stipresnė. Liftas – praeities ryšys su ateitimi, ar vieta, kurioje nėra praeities ir ateities?

Kseniia Buryka pristatys darbą „Sapnų terapija“, kurio pagrindinės temos yra viltis, trapumas, namai, saugi vieta, bendravimas. Menininkė nori parodyti, kaip dvi vienodo svorio tikrovės mainosi viena su kita. Ką sapnų stebėjimas gali pasakyti apie mūsų tapatybę? Ar sapnavimas gali būti komunikacijos priemonė?

Džiazo vokalo specialybės studentas ir muzikos prodiuseris Andrii Humeniuk pristatys projektą „Interaktyvi publikos muzika“. Trijų valandų trukmės pasirodyme žiūrovai pagal iš menininko gautus nurodymus galės improvizuoti pasirinktu muzikos instrumentu. Visos garsinės idėjos bus įrašytos, o įrašų kompoziciją gyvai aranžuos pats menininkas.