Centrinis Vilniaus paštas netikėtai suskambėjo niekada neparašytų laiškų garsais. Pašto erdvėse menininkė Eglė Lekevičiūtė pristatė interaktyvią garsinę instaliaciją-performansą „Neparašyti laiškai“.

„Šiuolaikinis menas įkūnija žmonių tarpusavio bendravimo formas, o tobulėjančios technologijos ir kūrybiškas požiūris suteikia jam galimybę apsigyventi pačiose netikėčiausiose vietose. Džiaugiamės, kad Vilniaus centrinio pašto erdvės gali būti svarbios ne tik dėl teikiamų paslaugų, bet ir naudingos visuomenei prasmingais kultūriniais bei edukaciniais projektais“, – teigia Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Sparčiai tobulėjančios technologijos keičia žmonių tarpusavio bendravimo tradicijas. Laiškų poreikio mažėjimas paskatino menininkę kūrybiškai pažvelgti ne tik į istorinę pašto perspektyvą, bet įvertinti ir visuomenės narių tarpusavio santykių aktualijas.

„Popierinių laiškų rašymas šiais laikais tampa savotiška prabanga, tam reikia skirti daugiau laiko. Skaitmeninis bendravimas dažnai yra labai fragmentiškas ir paviršutiniškas. Elektroniniu būdu vykstanti komunikacija paprastai praranda asmeniškumo ir intymumo žavesį, – tai, kas stipriai jaučiama ranka rašytame popieriniame laiške. Neišreikštos mintys dažnai taip ir pasimeta, susilieja su bendru informacijos triukšmu, keliančiu baimę, nerimą ar kitus nemalonius jausmus“, – pasakoja idėjos autorė, Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno studijų absolventė E. Lekevičiūtė.

25-ių interaktyvių dėžių instaliacija, simbolizuojanti neparašytus laiškus, skamba įvairiais šnarančio popieriaus garsais. Specialių techninių sprendimų pagalba salėje plačiai išdėliotos dėžės yra ne tik interaktyvūs garsiniai instrumentai, bet atlieka ir kėdžių funkciją.

Instaliaciją sustiprino kūrybiškas performansas, kuris saksofono, fleitos, tūbos, violončelės, smuiko ir kitų instrumentų garsais užpildė centrinio pašto erdves. Spontaniškas improvizacijas kūrė specialiai meniniam projektui suburta entuziastinga muzikantų grupė.

„Atlikėjų tarpusavio sąveika savaime priverčia susimąstyti apie žmonių bendravimo būdus ir galimybes. Kalba, laiške įgaunanti rafinuotą rašto pavidalą, tampa visai kitokia, kai išgaunama muzikos instrumentais, bet vis tiek nepraranda fundamentaliosios savo paskirties – dalinimosi intelektine bei emocine informacija. Improvizuojančių muzikantų išsikeltas uždavinys – klausytis ir „kalbinti“ vieni kitus, imituoti ir inspiruoti – padėjo patirti tiesioginės ir išgrynintos komunikacijos žaismą“, – teigia E. Lekevičiūtė.

Kiekvieno pašte apsilankiusio kliento žingsnių ritmas, pašto darbuotojų kvitų spausdinimo garsai, pokalbių nuotrupos, skambučiai ir kiti atsitiktiniai garsai Vilniaus centriniame pašte netikėtai tapo didelės muzikinės simfonijos dalimi.

Interaktyvios meninės instaliacijos Vilniaus centrinio pašto patalpose bus eksponuojamos iki liepos 31 dienos.