Menotyrininkės dr. Kristinos Budrytės-Genevičės kuruojama paroda užbaigia jubiliejinius, 150-uosius, J.Tumo-Vaižganto metus ir paskatina į šią istorinę asmenybę pažvelgti vienuolikos šiuolaikinių vizualaus meno kūrėjų akimis.

Nesvarbių detalių nėra

Kamerinė parodos erdvė nepalieka vietos žiūrovui atsitraukti nuo menininkų kūrinių, todėl kiekvienas darbas tampa matoma ir svarbia pasakojimo apie J.Tumą-Vaižgantą detale.

Beveik be pauzių, kūriniai vienas po kito vizualiais monologais kalba apie šią istorinę asmenybę, atsiskleisdami ne sausus biografinius faktus, o charakteringas kunigo, rašytojo gyvenimo ar aplinkos detales už kurių užkibo menininkų žvilgsniai. Pavyzdžiui, katiliukas – be kurio J.Tumą-Vaižgantą sunku ir įsivaizduoti, arba Kaukas – mylimas keturkojis draugas; tekančio laiko naikinami asmeniniai daiktai ar trapus gėlės žiedas, išvestas J.Tumo-Vaižganto 60-ojo jubiliejaus proga; arba smagiai čirpaujanti geltona kanarėlė.

Kiekvienas menininkas kunigo, rašytojo gyvenimo akcentus sudėliojo savaip, pabrėždamas, kad nesvarbių detalių nėra. Kiekviena smulkmena yra autentiškos istorijos atsiradimo ir, sykiu, jos išlikimo priežastis.

Skirtingi pasakojimo būviai

Tačiau ne kiekvienai istorijai yra lemta peržengti skirtingus laikmečius, atsinaujinti kitų lūpose ar meno kūriniuose. Parodoje J.Tumo-Vaižganto istorija ne tik atgimsta. Ji – keičia savo būvius, t.y. atsiranda skirtingose medijose: tapyboje, tekstilėje, grafikoje, piešinyje, vaizdo formate. Tai – šios parodos netikėtumas, įdomumas, žaismingumas.

Kūriniai vienas po kito vizualiais monologais kalba apie šią istorinę asmenybę, atsiskleisdami charakteringas kunigo, rašytojo gyvenimo ar aplinkos detales.

Kunigo, rašytojo asmenybės istorija prisitaiko prie dabarties pasakojimams būdingų formatų. Dabartyje, bet kuri istorija, kad ir kokia gražia kalba būtų pasakojama, turi būti papildoma vaizdais, kurie jau nebėra tik iliustracijos. Vaizdai yra būtini šiuolaikinio žmogaus dėmesiui patraukti ir vaizduotei sužadinti. Skirtingų vizualaus meno sričių kūrėjai, eksponuojantys savo darbus parodoje, neverčia žiūrovo nuobodžiauti, o pakviečia kartu prisiminti šį, kaip yra apibūdinęs Petras Klimas, "stebuklingą žilagalvį jaunuolį".

Nenutrūkstantis ritmas

"Herbačiauskas – koja nulūžo, Kalpokas – koja nulūžo, Dubeneckis – buvo koja nulūžęs. Visi mūsų menininkai buvo ar yra bent viena koją nulūžę. O aš ne. Turbūt, kad ne menininkas, nors ir beletristas", – yra sakęs J.Tumas-Vaižgantas.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Nepaisant to, kad savęs menininku nelaikė, kunigas, rašytojas buvo jautrus ir pastabus įvairioms meno formoms, todėl ši paroda galėtų jį sudominti būtent tuo, kad kiekvienas menininkas savo kūriniu apie J.Tumą-Vaižgantą kalba asmeniškai, išvengdamas patoso, kuris kuria atstumą tarp pasakotojo, iškilios istorinės asmenybės, apie kurią yra kalbama ir klausytojo (šiuo atveju – parodos žiūrovo).

Įžengusiam į kamerinę parodos erdvę, žiūrovui visi eksponuojami kūriniai yra lengvai pasiekiami žvilgsniu, todėl skirtingomis vizualaus meno formomis kuriamas pasakojimo ritmas išlieka pastovus ir nenutrūksta dėmesį sutelkiant į vieną ar kitą darbą, o tęsiasi.

Tai šiek tiek nurimdamas ir nukreipdamas žiūrovo mintis į vidines kunigo, rašytojo asmenybės erdves Laimos Drazdauskaitės, Ramunės Staškevičiūtės, Aušros Vaitkūnienės, Petro Lincevičiaus paveiksluose, piešiniuose ir akvarelėse; tai – subtiliai suintensyvėdamas ir išryškindamas parodos lankytojui atpažįstamus motyvus Patricijos Gilytės, Aistės Ramūnaitės, Vlado Oržekausko, Rosandos Sorakaitės, Povilo Ramanausko grafikos, kompiuterinės grafikos, tapybos kūriniuose; tai suabstraktėdamas ir paskatindamas žiūrovą įžvelgti daugiaplanę perspektyvą, per J.Tumo-Vaižganto istoriją atskleidžiančią kolektyvines patirtis Monikos Žaltauskaitės-Grašienės, Tomo Genevičiaus tekstilės ir vaizdo darbuose.

Pasak parodos kuratorės dr. K.Budrytės-Genevičės: "Vaižgantas nėra stabilus monolitinis darinys, kažkada seniai išmoktas ir pamirštas. Jis kaip ir jo nepamainoma eisena: plaukianti, skriejanti, judanti dalelė tarp mūsų visų, ir istorijoje, ir dabartyje."

Dalyvaujantys menininkai: Laima Drazdauskaitė, Tomas Genevičius, Patricija Gilytė, Petras Lincevičius, Vladas Oržekauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Rosanda Sorakaitė, Ramunė Staškevičiūtė, Aušra Vaitkūnienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė

Kas? Paroda "Plati širdis".

Kur? Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Kada? Veikia iki sausio 4 d.