- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paroda „Plati širdis“: vienuolika pasakojimų apie stebuklingą žilagalvį jaunuolį
-
Laima Drazdauskaitė. Vidinė erdvė I
-
Paroda „Plati širdis“: vienuolika pasakojimų apie stebuklingą žilagalvį jaunuolį
-
Paroda „Plati širdis“: vienuolika pasakojimų apie stebuklingą žilagalvį jaunuolį
-
Paroda „Plati širdis“: vienuolika pasakojimų apie stebuklingą žilagalvį jaunuolį
-
Ramunė Staškevičiūtė. Kiekvieną rytą maldaknygė ir švęstas vanduo
-
Paroda „Plati širdis“: vienuolika pasakojimų apie stebuklingą žilagalvį jaunuolį
-
Povilas Ramanauskas. Katiliukas
-
Paroda „Plati širdis“: vienuolika pasakojimų apie stebuklingą žilagalvį jaunuolį
-
Monika Grašienė. Geros kloties
Einant paskutiniosioms 2019-ųjų savaitėms, ko gero, kiekvienas pasiryžtame stabtelėti ir mintyse tvarkingai į stalčiukus sudėlioti šių metų laimes ir nelaimes. Pasisemti įkvėpimo artėjančiais Naujaisiais metais, pastebėti daugiau laimės akimirkų kviečia Maironio lietuvių literatūros muziejus, kuriame eksponuojama visada pozityviam ir šmaikščiam kunigui, rašytojui Juozui Tumui-Vaižgantui (1869–1933) dedikuojama paroda "Plati širdis".
Menotyrininkės dr. Kristinos Budrytės-Genevičės kuruojama paroda užbaigia jubiliejinius, 150-uosius, J.Tumo-Vaižganto metus ir paskatina į šią istorinę asmenybę pažvelgti vienuolikos šiuolaikinių vizualaus meno kūrėjų akimis.
Nesvarbių detalių nėra
Kamerinė parodos erdvė nepalieka vietos žiūrovui atsitraukti nuo menininkų kūrinių, todėl kiekvienas darbas tampa matoma ir svarbia pasakojimo apie J.Tumą-Vaižgantą detale.
Beveik be pauzių, kūriniai vienas po kito vizualiais monologais kalba apie šią istorinę asmenybę, atsiskleisdami ne sausus biografinius faktus, o charakteringas kunigo, rašytojo gyvenimo ar aplinkos detales už kurių užkibo menininkų žvilgsniai. Pavyzdžiui, katiliukas – be kurio J.Tumą-Vaižgantą sunku ir įsivaizduoti, arba Kaukas – mylimas keturkojis draugas; tekančio laiko naikinami asmeniniai daiktai ar trapus gėlės žiedas, išvestas J.Tumo-Vaižganto 60-ojo jubiliejaus proga; arba smagiai čirpaujanti geltona kanarėlė.
Kiekvienas menininkas kunigo, rašytojo gyvenimo akcentus sudėliojo savaip, pabrėždamas, kad nesvarbių detalių nėra. Kiekviena smulkmena yra autentiškos istorijos atsiradimo ir, sykiu, jos išlikimo priežastis.
Skirtingi pasakojimo būviai
Tačiau ne kiekvienai istorijai yra lemta peržengti skirtingus laikmečius, atsinaujinti kitų lūpose ar meno kūriniuose. Parodoje J.Tumo-Vaižganto istorija ne tik atgimsta. Ji – keičia savo būvius, t.y. atsiranda skirtingose medijose: tapyboje, tekstilėje, grafikoje, piešinyje, vaizdo formate. Tai – šios parodos netikėtumas, įdomumas, žaismingumas.
Kūriniai vienas po kito vizualiais monologais kalba apie šią istorinę asmenybę, atsiskleisdami charakteringas kunigo, rašytojo gyvenimo ar aplinkos detales.
Kunigo, rašytojo asmenybės istorija prisitaiko prie dabarties pasakojimams būdingų formatų. Dabartyje, bet kuri istorija, kad ir kokia gražia kalba būtų pasakojama, turi būti papildoma vaizdais, kurie jau nebėra tik iliustracijos. Vaizdai yra būtini šiuolaikinio žmogaus dėmesiui patraukti ir vaizduotei sužadinti. Skirtingų vizualaus meno sričių kūrėjai, eksponuojantys savo darbus parodoje, neverčia žiūrovo nuobodžiauti, o pakviečia kartu prisiminti šį, kaip yra apibūdinęs Petras Klimas, "stebuklingą žilagalvį jaunuolį".
Nenutrūkstantis ritmas
"Herbačiauskas – koja nulūžo, Kalpokas – koja nulūžo, Dubeneckis – buvo koja nulūžęs. Visi mūsų menininkai buvo ar yra bent viena koją nulūžę. O aš ne. Turbūt, kad ne menininkas, nors ir beletristas", – yra sakęs J.Tumas-Vaižgantas.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Nepaisant to, kad savęs menininku nelaikė, kunigas, rašytojas buvo jautrus ir pastabus įvairioms meno formoms, todėl ši paroda galėtų jį sudominti būtent tuo, kad kiekvienas menininkas savo kūriniu apie J.Tumą-Vaižgantą kalba asmeniškai, išvengdamas patoso, kuris kuria atstumą tarp pasakotojo, iškilios istorinės asmenybės, apie kurią yra kalbama ir klausytojo (šiuo atveju – parodos žiūrovo).
Įžengusiam į kamerinę parodos erdvę, žiūrovui visi eksponuojami kūriniai yra lengvai pasiekiami žvilgsniu, todėl skirtingomis vizualaus meno formomis kuriamas pasakojimo ritmas išlieka pastovus ir nenutrūksta dėmesį sutelkiant į vieną ar kitą darbą, o tęsiasi.
Tai šiek tiek nurimdamas ir nukreipdamas žiūrovo mintis į vidines kunigo, rašytojo asmenybės erdves Laimos Drazdauskaitės, Ramunės Staškevičiūtės, Aušros Vaitkūnienės, Petro Lincevičiaus paveiksluose, piešiniuose ir akvarelėse; tai – subtiliai suintensyvėdamas ir išryškindamas parodos lankytojui atpažįstamus motyvus Patricijos Gilytės, Aistės Ramūnaitės, Vlado Oržekausko, Rosandos Sorakaitės, Povilo Ramanausko grafikos, kompiuterinės grafikos, tapybos kūriniuose; tai suabstraktėdamas ir paskatindamas žiūrovą įžvelgti daugiaplanę perspektyvą, per J.Tumo-Vaižganto istoriją atskleidžiančią kolektyvines patirtis Monikos Žaltauskaitės-Grašienės, Tomo Genevičiaus tekstilės ir vaizdo darbuose.
Pasak parodos kuratorės dr. K.Budrytės-Genevičės: "Vaižgantas nėra stabilus monolitinis darinys, kažkada seniai išmoktas ir pamirštas. Jis kaip ir jo nepamainoma eisena: plaukianti, skriejanti, judanti dalelė tarp mūsų visų, ir istorijoje, ir dabartyje."
Dalyvaujantys menininkai: Laima Drazdauskaitė, Tomas Genevičius, Patricija Gilytė, Petras Lincevičius, Vladas Oržekauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Rosanda Sorakaitė, Ramunė Staškevičiūtė, Aušra Vaitkūnienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė
Kas? Paroda "Plati širdis".
Kur? Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Kada? Veikia iki sausio 4 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...