- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vytenis Mikulevičius. Šv.Jurgis., Herojus Dievas I.
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
-
Skirtingų kartų menininkus kurti įkvepia liaudies menas, kompiuteriniai žaidimai ir miestas
Kas sieja tapybą ir žalvario miniatiūras? Panašumų atrasti gali būti sunku. Vis dėlto vieną, esminį, šias dvi skirtingas dailės šakas jungiantį panašumą pastebėti paprasta. Tai harmonija. Tapyboje ji skleidžiasi per spalvinių plokštumų ir kitų raiškos priemonių komponavimą paveikslo erdvėje, o žalvario miniatiūrose – per įtaigią smulkių simboliškų formų visumą.
Menininkų – Manto Mikulevičiaus ir Vytenio Mikulevičiaus – duetas, kurių paroda "Šventieji po saulėmis. Jų bromos ir viečnastys" (pavadinimą pasufleravo menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė) eksponuojama Videniškių vienuolyno muziejuje, patvirtina, kad nepailstant siekti harmonijos – menininko lemtis.
Skirtingos kūrėjų kartos
Tiek tautodailininkui, žalvario miniatiūrų kūrėjui M.Mikulevičiui, tiek jo sūnui tapytojui V.Mikulevičiui ši lemtis šypsosi. "Galvojant apie harmoniją, jungiančią sūnaus ir mano darbus, abiem labai svarbus lietuviškumas, mūsų etnokultūra, liaudies menas, be to, kaip menininkai, augome aplinkoje, kurioje nuolat buvome supami tiek profesionalaus meno, tiek tautodailės, todėl natūralu, kad tai paliko žymių ir mūsų pasaulėjautoje. Esame jau trečia ir ketvirta meną kuriančiųjų karta", – mintimis dalijasi M.Mikulevičius.
Augome aplinkoje, kurioje nuolat buvome supami tiek profesionalaus meno, tiek tautodailės, todėl natūralu, kad tai paliko žymių ir mūsų pasauėjautoje.
"Harmonijos neieškau, man patinka truputis chaoso. Tikriausiai dėl to ir bandau tapybos darbuose sujungti dvi skirtingas temas: religinę ir kompiuterinių žaidimų", – sako V.Mikulevičius ir priduria, kad judviejų su tėčiu darbus jungia ir religinė tematika, įkvėpta lietuvių liaudies meno ir tradicijų, vertybių, puoselėjamų jų namuose.
Įkvėpimo šaltinis – Kaunas
Parodoje apsilankęs žiūrovas nesunkiai pastebės, kad M.Mikulevičius kurtose žalvario miniatiūrose – saulutėse – mėgaujasi, grožisi lietuvių liaudies ir krikščioniškų simbolių plastika. Menininkas ja sužavi, sudomina žiūrovą, skatina atrasti ir senų, ir naujų simbolinėse saulutėse vyraujančių ornamentų prasmių.
"Pastebiu, kad saulutė atranda savo vietą kaip namų, gimtinės, tradicijų ir tautinės kultūros simbolis", – sako menininkas ir atskleidžia, kad, kurdamas pirmąsias saulutes, rėmėsi tradiciniais simboliais, tačiau kūryboje tautodailininkui įdomu ieškoti naujų meninių formų, ornamentų derinių, jų ritmikos.
Mantas Mikulevičius. Saulutė.
"Mane įkvepia, kad Kauno modernizmo architektūra pretenduoja patekti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kad Kaunas kitąmet taps Europos kultūros sostine. Čia slypi mūsų praeities architektų, dailininkų talentai ir indėliai. Branginu savo gimtąjį miestą, jaučiu su juo stiprų emocinį ryšį. Kad ir kas tai būtų – ar visiškai suaižėjęs medinukas, ar gigantiškas art deco stiliaus pastatas, skverelis ar gatvelė, daug kas kelia emocijas, prisiminimus. Neseniai iš man brangaus žmogaus gavau dovanų šūsnį žinomo architekto dailininko eskizų, menančių tarpukario ir pokario Kauno bei visos Lietuvos architektūros ir dizaino praeitį. Šiuo metu tai yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis, suteikiantis energijos ir kūrybinio džiaugsmo", – apie netikėtus kurti saulutes įkvepiančius šaltinius pasakoja tautodailininkas.
Mantas Mikulevičius. Saulutė – kaklo papuošalas, su žvaigždutėmis.
Prasmingi tikslai
V.Mikulevičių, kaip ir tėtį, įkvepia lietuvių liaudies meno tradicijos. Tačiau ne tik jos. Tapytoją žavi kompiuteriniai žaidimai.
"Liaudies menas man artimas savo stilistika, o kompiuteriniai žaidimai – motyvais. Tačiau kartais pajuntu, kad šių skirtingų temų jungimas yra nesuprantamas nei religinio meno, nei kompiuterinių žaidimų gerbėjams. Personažai, vaizduojami tapybos darbuose, jiems atrodo sykiu ir pažįstami, ir svetimi, todėl neidentifikuojami. Bet būtent ši kūriniuose vystoma tema atveria naujų erdvių žiūrovo suvokimui plėsti", – sako menininkas.
Tapytojui svarbus ne tik žiūrovo pasaulėvokos plėtimas, bet ir lietuvių kultūros atskleidimas pasauliui. "Skirtingos kultūros daro pasaulį įdomesnį, o lietuvių kultūra, manau, per mažai žinoma. Noriu su ja supažindinti ir tą darau taip, kaip geriausiai moku. Man pavyzdžiu yra M.K.Čiurlionio paveikslas "Karalių pasaka", kuriame lietuviška sodyba iškeliama greta kitų didžiųjų pasaulio kultūrų", – prasmingus tikslus atskleidžia V.Mikulevičius.
"Aukso pjūvio" galerijos organizuojama paroda "Šventieji po saulėmis. Jų bromos ir viečnastys" – antroji tėčio ir sūnaus dueto ekspozicija. Pirmoji, padedant pianistei, mokslininkei, pedagogei prof. Ramintai Lampsatytei, buvo surengta Berlyne ir sulaukė didelio susidomėjimo bei patiems menininkams tapo maloniu netikėtumu. "Norėčiau, kad ši, antroji, drauge surengta paroda būtų ne paskutinė, turėdamas omenyje ateityje gimsiančių darbų savasties bendrystę", – savo norą išreiškia M.Mikulevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje prasidės eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“
Vilniuje trečiadienį prasideda eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą3
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...