A. Mamontovas: tokių renginių mums labai trūksta

„Ne visada turiu galimybę aplankyti meno galerijas kituose miestuose, o kartais ir Vilniuje visko nespėju pamatyti, – pasakoja A. Mamontovas, kuris mugėje lankosi ne pirmus metus iš eilės. – Man patinka „ArtVilnius“, nes čia atėjus per kelias valandas gali susipažinti su vedančiosiomis Lietuvos meno galerijomis, menininkais ne tik iš Lietuvos.“

Muzikos atlikėjas teigia besidomintis vizualiaisiais menais ir, turėdamas progą, apsilanko įvairiose šiuolaikinio meno galerijose, parodose ar mugėse. „Galbūt nesu kolekcionierius, bet kartais, jeigu kažkoks meno kūrinys su manimi kalba, man labai patinka, kažką ir nusiperku“, – priduria jis.

A. Mamontovo teigimu, tokie renginiai, kaip „ArtVilnius“, kurie suburia daug skirtingų interesų turinčių žmonių, yra vieta, kurioje galima susipažinti, užmegzti kontaktų ar net sutikti senai matytus bičiulius.

„Čia visai kaip knygų mugė, tik – meno mugė. Tokių renginių mums labai trūksta. Esu įsitikinęs, kad meno mugė yra verta daug didesnio dėmesio, negu gauna dabar, ir kviečiu visus, kas tik būsite mieste tuo metu – ateikite drąsiai!“, – iniciatyvą lankyti meno šventes palaiko muzikos autorius.

D. Filmanavičiūtė-Miss Sheep: tai proga įsikvėpti naujų idėjų

D. Filmanavičiūtė-Miss Sheep teigia, kad yra labai ištikima meno mugės lankytoja – su didžiausiu nekantrumu šio renginio laukia kiekvienus metus.

„Kodėl man ji patinka apskritai? Nebūsiu, kaip visada, labai kategoriška, bet, vis dėl to, Vilniuje yra bėdelė su šiuolaikiniu menu. Man „ArtVilnius“ yra viena iš tų retų progų įsikvėpti ir pasižiūrėti, kuo gyvena šiuolaikinio meno kūrėjai. Kai ten esi, nesijauti kaip Vilniuje, bet bent jau Londone“, – su šypsena pasakoja atlikėja.

Dainininkė pripažįsta, kad jos kūrybiniame gyvenime yra svarbus naujų idėjų įkvėpimas: „Aš visą laiką sakiau ir sakysiu – norint kurti, pirmiausia reikia į save prisidėti kažko, kad galėtum tai reflektuoti savo kūryboje. Šiuolaikinis menas man yra vienas iš būdų „prisidėti“ į galvą visokių vaizdinių, detalių, idėjų, kurias aš sąmoningai ar intuityviai, nejučiomis perteiksiu savo kūrybiniame, profesiniame gyvenime.“

Kartu ji priduria, jog šie metai meno mylėtojams yra išties ypatingi – be kasmetinės meno mugės rudenį duris žada atverti ir modernaus meno muziejus „MO“.

O. Koršunovas: visi menai, savo šerdimi, yra artimi

Sostinės meno mugės lankytojas, teatro režisierius O. Koršunovas teigia, jog itin platus „ArtVilnius“ formatas yra kol kas vienintelis toks mūsų šalyje: „Dažnai pas mus menas būna gana nišinis ar perdėm elitinis, o čia, vis dėlto, yra gan didelis renginys, pritraukiantis nemažai žmonių, labai įvairaus meno.“

Teatro režisieriaus pastebėjimu, lankytis tokiuose renginiuose jam įdomu ir dėl profesinių priežasčių: „Šiandien įvairūs menai sąveikauja tarpusavyje. Teatre, kuris iš principo yra sintezuojantis menas, vizualiųjų menų pusė yra ypatingai svarbi. Šie menai, kaip, beje, ir muzika, teatre egzistuoja savarankiškai, per scenografiją.“

O. Koršunovas priduria, jog per visą savo kūrybos laikotarpį jam teko bendrauti su tokiais iškiliais Lietuvos menininkais kaip Aidu Bareikiu, Žilvinu Kempinu, Jūrate Paulėkaite (1962-2011), Gintaru Makarevičiumi, kurie, jo nuomone, yra svarbūs ne tik vizualiojo meno, bet ir teatro kontekste.

„Beje, galima pasakyti, kad tai, kas vyksta kituose menuose, yra teatralizacija. Menininkai, darydami performansus, atsisakydami materialumo, artėja prie teatro, ir, atvirkščiai, teatre mes matome jau ne scenografijas, o instaliacijas. Šiuolaikinio teatro aktoriai tampa improvizatoriais, o ne užduočių atlikėjais, ir artėja prie grynojo meno“, – vizualiųjų menų ir teatro jungtis įvardija režisierius.

Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius'18“ šiemet pristato plačią programą, kurios akcentas „Focus-Baltic“. Į meno mugę atvyksta 55 galerijos ir 250 menininkų iš 20 šalių. Lankytojai turės galimybę pamatyti pasaulinio garso menininkų darbus bei specialiai meno mugei sukurtus projektus.