„Žiūrėk į kiekvieną pacientą kaip į savo artimą“, – užtenka išgirsti tokį gydytojos Aldonos Anastazijos Valienės credo, kad suprastum, kodėl ji pelnė Nuoširdžiausios Kauno gydytojos vardą. Medikei pritaria ir kiti Lietuvos gydytojų sąjungos ir „Kauno dienos“ rinkimų nominantai.

Dešimtokė – į darbą

55-erių medikės darbo stažas A.A.Valienę, Natūralaus gydymo centro gydytoją, puošia tarsi sprinto nugalėtoją.

Tarp daugybės pelnytų apdovanojimų – garbės raštų, padėkų, garbingų vardų Nuoširdžiausios Kauno gydytojo vardas A.A.Valienei – vienas mieliausių.

„Tik dabar pradedu atsigauti, suvokti, koks ypatingas šis įvertinimas“, – vakar prisipažino A.A.Valienė, po šventės, šeštadienį, kartu su kolegomis Kauno kultūros keliautojų klubo nariais skubėjusi į lietuvių tautos patriarcho gydytojo Jono Basanavičiaus tėviškę Ožkabalius sodinti ąžuoliukų.

Gydytoja, savo gyvenimą su medicina susiejusi dar būdama vidurinės mokyklos mokinė, šiandien yra Gydytojų sąjungos Kauno filialo senjorų klubo vadovė, aktyvi Amalių bendruomenės narė, Trečiojo amžiaus universiteto studentė.

Ir gydytoja, į kurią net ir po darbo valandų kreipiasi pacientai. Ar genuose tiek energijos? A.A.Valienė prisipažįsta, kad stuburo slanksteliai susidėvėjo, bet sunkiomis ligomis niekada neteko sirgti.

Norėk, ir suspėsi

„Reikia norėti, ir suspėsi, – pateikia labai paprastą receptą medikė, nuo jaunystės suspėjusi dirbti ir vakarais baigti vidurinę, po to su pagyrimu – medicinos seserų mokyklą, po septynerių metų pertraukos įstoti į tuometį Kauno medicinos institutą ir gauti gydytojos diplomą. – Man užtenka laiko ir dulkėms nušluostyti, ir pavasariniams žemės darbams nudirbti, ir gerai knygai paskaityti. Aš branginu kiekvieną minutę.“

Ir kiekvieną pacientą? A.A.Valienės nuomone, medicinoje negali būti abejingų. Kiekvieną pacientą reikia vertinti ir jį gydyti kaip patį brangiausią, artimiausią žmogų. Jaunųjų kolegų A.A.Valienė prašo pernelyg nesumodernėti, neužsikrėsti susvetimėjimo virusu.

„Neturi būti vietos melui, apgaulei, nedarbingumo pažymėjimų pardavimui. Tam, kad pragyvenčiau, dirbau trijose darbovietėse. Dukros priekaištavo, kad jas į lovas suguldžiusi bėgdavau pas ligonius, bet dabar pačios seka mano pavyzdžiu. Gydytojos profesijai pasiaukojusi dukra net šeimos nekuria“, – nusišypsojo gydytoja.

Nuoširdumas – ne pataikavimas

„Viskas iš mamos, artimiausių žmonių, kurie formuoja žmogų, auklėja jį“, – tarsi pratęsia A.A.Valienės mintį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas Tomas Biržietis.

Jis nuo vyresniosios kolegės Nuoširdžiausio gydytojo rinkimuose atsiliko vos keliais taškais. Kaip vyriškumas dera su nuoširdumu? Gal gydytojas akušeris-ginekologas labai galantiškas, paslaugus savo pacientėms, nes jos – moterys?

Gydytojo T.Biržiečio įsitikinimu, nuoširdumas – tai natūralumas, o ne pataikavimas ar dirbtinė šypsena. Ir ne tik tai, kas pozityvu.

„Aš su pacientėmis ir griežtai kalbu, ir pabaru jas, jei tai būtina. Nuoširdumas yra ne tik tai, kas pozityvu“, – sako T.Biržietis, per 15 darbo metų patyręs, kad sveikatos tema yra itin jautri ir žinias apie ją kiekvienas priima skirtingai.

Svarbu būti reikalingam

Rasti tinkamą žodį – vidinės gydytojo erudicijos reikalas, nes psichologijos žinių medicinos studentai gauna labai nedaug. Akivaizdu, kad T.Biržietis – gydytojas iš pašaukimo. Daugybė moterų savo laiškuose skyrė jam pačius gražiausius epitetus.

„Didžiausias atlygis už darbą – žinoti, kad esi reikalingas žmonėms. Kviečiamas į šventę tikrai nesitikėjau tokios gražios nominacijos“, – nuoširdžiai prisipažino gydytojas T.Biržietis.

Į klausimą, kas, jo nuomone, ligoniams yra svarbiau: gydytojo profesionalumas ar nuoširdumas, T.Biržietis nedvejodamas įvardijo profesionalumą. Ir pabrėžė: dalis profesionalumo yra ir bendravime. Sveikatos nesaugantys pacientai dažnai būna pretenzingi, turi priekaištų gydytojams. Tačiau, T.Biržiečio nuomone, kūdikio besilaukiančiai ir rūkančiai moteriai nepasakyti, kaip blogai ji elgiasi, būtų nenuoširdu.

Liepia kelti ir naktį

Kauno Centro poliklinikos šeimos gydytoja Danutė Krylovienė sako dalijanti save gabaliukais, kad visiems jos pacientams būtų gerai. Šeimai lieka savaitgaliai, bet ir tuomet, net naktį, gydytojai skambina pacientai.

„Aš visuomet atsiliepiu. Savo pacientams sakau: jei jums labai blogai – kelkite mane naktį. Kai žmogui blogai, aš bet kada galiu padėti visa širdimi, bet tik neprašykite manęs, kad atneščiau jums į namus vaistų receptą ar tvarkyčiau jūsų socialinius reikalus“, – receptą, kaip tapti Nuoširdžiausio gydytojo rinkimų nominante, žodžiais rašo gydytoja D.Krylovienė.

Ji apgailestauja, kad ligoniai negali nusipirkti vaistų trims mėnesiams, nes jų lėšas suryja mokesčiai už šildymą, kitos gyvybiškai svarbios reikmės.

„Sveikata priklauso nuo gyvenimo kokybės, dėl to tiek daug žmonių serga“, – konstatuoja D.Krylovienė.

Pasiaukojimas yra dovana?

Ji neturi priekaištų savo pacientams, o sveikatos sistemos, sako, kol kas paveikti neįmanoma. Be Centro poliklinikos, D.Krylovienė dirba ir šeimos medicinos centre, yra Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo atsakingoji sekretorė. Su kolegomis dėl darbo organizavimo ir apmokėjimo už jį yra prirašiusi daugybę raštų, deja, jie atgula valdininkų stalčiuose.

„Šeimos gydytojai yra pririšti prie pacientų skaičiaus, nes atlygį gauna ne už konkretų darbą, kurio nustatytomis valandomis suspėti atlikti neįmanoma. Gydymo kokybė nenukenčia, nes medicininę dokumentaciją tvarkome po darbo. Nukenčia pats gydytojas, dirbdamas dvigubai daugiau, nei priklausytų. Kartais pagalvoju: kaip tai turėtų vertinti Darbo inspekcija?“ – liūdnai pajuokauja gydytoja D.Krylovienė, ir prieiname prie išvados, kad toks pasiaukojimas yra nuoširdi dovana sergantiems žmonėms.