Pereiti į pagrindinį turinį

Apleista picerija "Casablanca Pizza" kelia aistras

2010-09-02 05:59
Priežastis: verslą Lietuvoje bandantis įsukti marokietis M.Mabrouki įsitikinęs, kad jokių bėdų nekiltų, jei jis nebūtų svetimšalis.
Priežastis: verslą Lietuvoje bandantis įsukti marokietis M.Mabrouki įsitikinęs, kad jokių bėdų nekiltų, jei jis nebūtų svetimšalis. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Picerija "Casablanca Pizza" lankytojus pasitinka užvertomis durimis. Joje šeimininkaujantis Muhamedas Mabrouki guodžiasi pakliuvęs į spąstus, o patalpų šeimininkai dėl nesėkmės kaltina jį patį.

Kaimynas nenori pasirašyti

Marokietis M.Mabrouki dvejus metus gyvena Lietuvoje. Gaminti valgį ir bendrauti su žmonėmis mėgstantis vyras buvo pasiryžęs čia įgyvendinti savo svajonę – atidaryti piceriją. Užtikęs nuomojamas patalpas sostinės centre Vilniaus gatvėje jis nusprendė, kad ši vieta – ideali.

Nors prašomas nuomos mokestis buvo gana didelis, M.Mabrouki sako apsisprendęs po to, kai jam buvo pažadėta, kad nebus jokių problemų dėl kaimynų. Pastato pirmajame aukšte įsikūrusios įvairios įstaigos, o kiti aukštai stovi tušti.

"Patalpos, kuriose atidariau piceriją, priklauso Edmundo Olechnovičiaus žmonos mamai, jis tvarko visus reikalus turėdamas įgaliojimą. O gyvenamosios patalpos antrame aukšte priklauso jam pačiam, tačiau jos stovi nenaudojamos. Kai tarėmės dėl nuomos, jis man žadėjo, kad kaip vienintelis kaimynas pasirašys sutikimą prekiauti alkoholiu, todėl viskas bus labai paprasta", – pasakojo svetimšalis.

M.Mabrouki aptvarkė patalpas, atidarė piceriją "Casablanca Pizza" ir vis laukė E.Olechnovičiaus parašo – norint gauti licenciją prekiauti alkoholiu kaimynų sutikimas būtinas. "Tačiau jis kiek žadėdavo, taip nepasirodydavo, arba, pavyzdžiui, ateidavo vakare, kai jau nebedirba jokie notarai. Galiausiai leido suprasti, kad už tą parašą aš turiu jam mokėti. Ir net neaišku kiek – vieną dieną jis sako, kad tūkstantį litų per mėnesį, kitą jau prašo trijų tūkstančių", – guodėsi jis.

Patalpos – be šeimininkų?

Negana to, paaiškėjo, kad dėl patalpų, kurias išsinuomojo M.Mabrouki, vyksta teisminiai procesai ir jos dabar priklauso kitam šeimininkui iš Lenkijos. Ši sutartis yra užginčyta, tačiau kol neįvyks teismas, patalpoms taikomi apribojimai.

"Pasirodo, jis net nebegalėjo nuomoti man tų patalpų. Aš sudarydamas sutartį nežinojau, kad dėl jų vyksta kažkokie teisminiai procesai, nors jie buvo prasidėję dar 2006 m.", – piktinosi vyras. Dabar jis net nežino, kam turėtų mokėti nuomą.

Vargas dėl tvarkos

Marokietis nesistebėjo, kad valgiaraštyje neradę jokių alkoholinių gėrimų, lankytojai picerijoje nuspręsdavo nepasilikti. Tačiau tai – ne vienintelė problema. E.Olechnovičius ir M.Mabrouki nesutaria, ir kas kaltas dėl dabartinės netvarkos kavinėje. Visas kavinės kiemas užverstas šiukšlėmis, užklupus lietui vanduo bėga į patalpų vidų, dėl to pelija sienos.

"Ir taip investavau didžiules pinigų sumas, bijau likti visiškai be nieko. Be to, ką man daryti, jo šiukšles iš kiemo išvežti, dar gal stogą pakeisti ir jo namuose remontą padaryti?" – ironizavo M.Mabrouki.

Tačiau pats E.Olechnovičius tikino, kad tokios atvykėlio kalbos – tik akių dūmimas. "Aš jam dėl nuomos šimtą kartų sakiau – netinka sąlygos, nutrauk sutartį ir išsikraustyk, tačiau jis to kažkodėl nedaro. Kiekvienam suprantama, kad jei kuo nors naudojiesi, reikia ir mokėti, o ne sakyti, kad netinka, nemokėti ir toliau ten būti. Galvoja, kad atvyko į Lietuvą, ir čia viskas bus nemokamai. Taip nebūna", – sakė jis ir patikino, kad tvarkyti svetimo kiemo jis tikrai nereikalauja ir kad kavinės veiklai tai netrukdo.

Pasak E.Olechnovičiaus, sutikimo, kad kavinėje būtų prekiaujama alkoholiu jis taip pat nepasirašo dėl nusivylimo nuomininku: "Aš jau matau, kad jis man nemoka ir nemokės. Kur dirbo prieš tai, taip pat paliko skolų, apgavo padavėjas, statybininkus, tai kodėl dabar turėčiau jam dar sudaryti palankesnes sąlygas ir toliau sėdėti nieko nemokant?"

Jaučiasi diskriminuojamas

Marokietis įsitikinęs, kad jokių bėdų nekiltų, jei jis nebūtų svetimšalis. "Visi mato, kad aš čia svetimas, kad daug ko nežinau, neturiu įtakingų draugų ir užuot padėję, stengiasi tuo pasinaudoti", – nusivylimo neslėpė jis.

Kavinei kitų patalpų besidairantis vyras tikino, kad kai vėl imsis verslo, tai tik su partneriais iš Lietuvos. "Visi man taip sako ir pats matau, kad kitaip čia gero nelauk. Tačiau apskritai Lietuva man patinka, tikrai nenorėčiau iš čia išvažiuoti, todėl bandysiu dar kartą", – ryžto neprarado M.Mabrouki.


Komentaras

Vida Jankauskienė, Vilniaus savivaldybės licencijavimo poskyrio vedėja

Ginčą dėl licencijos prekiauti alkoholiu galima išspręsti kreipiantis į Savivaldybės tarybą. Žmogus, kuris mano, kad besiribojančių patalpų savininkas sutikimo neduoda neargumentuotai, turėtų išdėstyti savo argumentus raštu ir komitetas tuomet nuspręstų, galbūt galima taikyti išimtį ir duotų jam licenciją be kaimynų sutikimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų