Pasak ministerijos, net ir sulaukus galimo savivaldybės prašymo išbraukti šį medį iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo, tai nebūtų daroma.

„Aplinkos ministerija ir Invazinių rūšių kontrolės taryba nėra gavusi siūlymo išbraukti baltažiedės robinijos iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo ir neketina to atlikti“, – BNS informavo ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė.

Pasak jos, sankcijas už invazinių rūšių neteisėtą naudojimą numatytos Administracinių nusižengimų kodekse.

Jame skelbiama, kad už invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ir gausos reguliavimo priemonių nevykdymą gali būti skiriama 30-100 eurų bauda, dvigubai didesnės baudos numatytos juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Už tokių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą, ir kitus panašius veiksmus numatyta 200-400 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar atstovams – 300-600 eurų. Tuo metu invazinių rūšių tyčinė introdukcija užtraukia 300-500 eurų, juridiniams asmenims – 800-1500 eurų baudas.

Šią savaitę meras R. Šimašius, pristatęs sostinės apželdinimo kampaniją, sakė, kad nepaisant to, jog baltažiedės robinijos priskiriamos invaziniams augalams, Vilnius ne tik nenaikins minėtų medžių, leis jiems plisti savaime, bet juos ir sodins.

„Dėl akacijų – mes matome, kad žmonės džiaugiasi jomis, tai yra senas Lietuvos augalas. Atsiprašau, bet turiu pavadinti, kad gamtos biurokratų dėka tai yra naikintinų augalų sąraše, tai yra nepataisoma ir nepateisinama“, – BNS sakė meras.

Anot jo, folklore, netgi Henriko Radausko poezijoje minimo ir lietuviams įprasto medžio, atkeliavusio į Lietuvą praėjusio amžiaus viduryje, nereikėtų lyginti, pavyzdžiui, su itin daug žalos darančiu uosialapiu klevu, kuris užgožia kitas rūšis.

„Tame pačiame XX amžiaus viduryje akacijos jau buvo liaudies dainose, mergaitė puošdavo kareivio kapą, buvo Radausko poezijoje, kaip įprastas medis. Tai jis jokios žalos nei tada buvo padaręs, nei dabar padaro. Tai jeigu kažkur yra per daug, tiesiog konstatuojame, kad akacija gerai ir greitai auga, čia tinka prie Vilniaus tikslų“ , – tvirtino jis.

Tuo metu L. Janulaitienė pabrėžė, kad „gyvename teisinėje valstybėje, todėl turime laikytis teisės aktų“.

„Šiuo metu draudžiamas bet koks baltažiedžių robinijų naudojimas ir apie tai reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą. Jei asmenys turi kitos informacijos apie šios rūšies poveikį biologinei įvairovei ir pan., gali kreiptis į Invazinių rūšių kontrolės tarybą prašydami apsvarstyti šios rūšies išbraukimą iš invazinių rūšių sąrašo“, – teigė ji

Ministerijos atstovė pabrėžė, kad „tik specialistai, mokslininkai turi kompetencijos įvertinti konkrečios svetimžemės augalų ar gyvūnų rūšies poveikį kitoms rūšims, buveinėms ar ekosistemoms“, todėl siekiant išsaugoti biologinę įvairovę šalyje ir reikia vadovautis nacionaliniu bei europiniu mastu nustatytos invazinių rūšių valdymo sistemos.

Savo ruožtu R. Šimašius sako, jog neketina kreiptis į ministeriją šiuo klausimu, bet apie sostinės ketinimus „oficialiai ir neoficialiai“ jau anksčiau yra informavęs aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.

„Aš tikrai nesiruošiu diskutuoti su aplinkos ministerijos biurokratais. Jeigu aplinkos ministras savo žodžiu, atsistojęs garsiai ir aiškiai pasakys, kad jis siūlo pjauti Lietuvoje akacijas – tegu garsiai tai pasako. O jeigu kas nors nori man duoti baudą už „nelegalaus“ augalo platinimą  – tegu duoda tą baudą. Galbūt tai atves į protą žmones ir bus pakeista ta kvaila tvarka, kurią mes turime“, – sakė meras.

„Tikiuosi, kad bus su sunkinančiomis aplinkybėmis, nes norime apželdinti visą miestą. Gal tada tai padės atvesti į protą tuos, kas tiesiog nemyli žalumos“, – kalbėjo R. Šimašius.

Už invazinių augalų kontrolę atsakingas Aplinkos apsaugos departamentas.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galioja 2 invazinių rūšių sąrašai - Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas bei Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašas. Šių rūšių naudojimas yra draudžiamas, išskyrus tam tikrus atvejus, pvz. turint leidimą naudoti invazines rūšis.

Baltažiedė robinija arba netikroji akacija (lot. Robinia pseudoacacia) užauga iki 12–30 metrų aukščio, 0,6-1,2 metro skersmens. Šių medžių Lietuvoje gausu Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose.