Tilto netekusi Panemunė jaučiasi išduota. „Tiltą nugriovė ir mus pamiršo“, – skundėsi Jolanta Valčiukienė. Ji viena iš tūkstančių šio rajono gyventojų, kurie, uždarius tiltą, kasdien patiria nepatogumų.

Apkartino kasdienybę

Nuo Panemunės tilto uždarymo praėjo beveik metai, tačiau prie šios netekties rajono gyventojai dar nepriprato. Tai apkartino jų kasdienybę. Daugiausia problemų kyla dėl susisiekimo. Per tiltą tekėjęs transporto srautas dabar tvenkiasi spūstimis, nuo Panemunės nutįstančiomis voratinkliu.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja didesnes išlaidas transportui. Pagrindiniais Panemunės gyventojų keliais tapę aplinkkeliai ryja ir pinigų, ir laiko atsargas.

Be to, žmonės nebegali naudotis tais patogumais, kurie kitiems miestiečiams pasiekiami ranka. Vaikams teko atsisakyti užklasinės veiklos, suaugusieji skaičiuoja, ar verta sukarti dešimtimi kilometrų pailgėjusį kelią, norint susitikti su kitapus Nemuno likusiais draugais ir artimaisiais.

„Atkirto mus nuo miesto“, – konstatavo Panemunės gyventojas Česlovas Micka.

„Tapome provincija“, – ranka numojo A.Smetonos alėjoje gyvenantis Ronaldas Bagdonavičius.

Užkimšti visi keliai

„Per visą Panemunę aplinkkeliais miesto link važiuojame ne tik mes. Važiuoja ir Šlienavos, ir Rokų, ir Vaišvydavos gyventojai. Todėl net nebandykite prieš 8 val. ryto čia važiuoti. Užstrigsite baisiose spūstyse“, – perspėjo Č.Micka.

Po tilto uždarymo į kilometrines automobilių eiles patekę gyventojai ieškojo įvairių variantų, kaip kuo greičiau pasiekti kitą Nemuno krantą, tačiau turėjo susitaikyti su faktu, kad piko valandomis greitai iš Panemunės ištrūkti nepavyks.

„Važiuojame pro Jiesios plentą. Bandėme ir pro hidroelektrinę važiuoti, bet ten tas pats“, – konstatavo J.Valčiukienė. Mažamečius vaikus auginanti moteris dėkoja Dievui, kad dar niekada neprireikė skubios medikų ar ugniagesių pagalbos.

„Praėjusią savaitę teko važiuoti į Kauno klinikas. Kelionė užtruko 45 minutes. Gerai, kad atvejis buvo neskubus“, – kalbėjo J.Valčiukienė.

Ugniagesių ir medikų atstovai ramina: dėl tilto uždarymo dar neįvyko jokios tragedijos.

Pakeitė pamokų laiką

Nemaža dalis Panemunės gyventojų dirba čia pat už Nemuno: ligoniai lankosi Šančių poliklinikoje, Šančių vidurinėje mokosi maždaug šimtas moksleivių. Į darbą ir į mokyklą pėsčiomis ar dviračiais keliavę žmonės dabar priversti naudotis motorizuotu transportu.

Po tilto uždarymo specialiai iki mokyklos paleistas vienas autobusų maršrutas, pusvalandžiu pavėlinta pamokų pradžia, tačiau mokykla vis tiek prarado maždaug pusę moksleivių iš Panemunės.

„Tikiuosi, kad moksleivių skaičius iš Panemunės nebemažės. Žinoma, kelias į mokyklą pailgėjo, bet žmonės jau pamatė, kad atvažiuoti yra gana patogu“, – vylėsi Šančių vidurinės mokyklos direktorius Romanas Jasulaitis.

Aplinkkelis – 10 kilometrų

„Mūsų gatve vienas autobusas bevažiuoja. Todėl žmonės kaip silkės jame susigrūdę būna“, – pasakojo Regina Sarapinavičienė.

„Žmonai iki darbo buvo gal 2 km kelio, dabar kasdien ją automobiliu vežu 12,5 km“, – kalbėjo Č.Micka.

„Kartais pagalvoju, kas apmokės nuostolius, kurių patiriame“, – svarstė J.Valčiukienė.

Architektai prieš penkerius metus buvo suprojektavę visiškai naują tiltą, kurį statant ribotai būtų naudojamasi senuoju. Vis dėlto nuspręsta tiltą statyti senojo vietoje. Deja, senojo tilto nebeliko, o naujas dar nekyla. Jo statybai reikia 100 mln. litų. Kalbėta, kad kasmet bus rasta maždaug po trečdalį šios sumos, tačiau pernai sukrapštyta tik septintadalis. Kauno miesto valdžia vylėsi, kad apie 70 proc. finansinės naštos prisiims Susisiekimo ministerija, tačiau ši pareiškė, kad tokių sumų nė nežada skirti. Susisiekimo ministras net pasakė, kad nėra ko verkti – šis tiltas reikalingas tik sodininkams. Tikėtina, kad Panemunės gyventojams naujo tilto greičiausiai teks laukti dar bent 3–4 metus.

„Taip tikrai neturėtų būti, bet pykti beprasmiška. Mūsų valstybėje tiesiog nėra tvarkos“, – kalbėjo J.Valčiukienė.

Naujo tilto statybai besiruošiantys statybininkai sau pasistatė kitą tiltą, tačiau juo gyventojams naudotis neleidžiama.

„Nors dviračiu ar pėsčiomis leistų pereiti“, – prašė R.Sarapinavičienė.

Gesinti gaisrų – iš Centro

Į Panemunę skubantiems ugniagesiams tenka įveikti didesnį atstumą, tačiau Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius teigė, kad priekaištų dėl vėlavimo į gaisro vietą nėra gauta.

Į Panemunę, Vaišvydavą ir Rokus ugniagesiai leisdavosi iš Šančiuose įsikūrusios antrosios ugniagesių komandos. Jai keltis į kitą krantą nebėra prasmės, arčiau – važiuoti iš Elektrėnų g. įsikūrusios komandos. Iš jos ugniagesiai važiuoja per hidroelektrinę, tačiau yra tikimybė užstrigti ties traukinių pervaža Petrašiūnuose. Dažnai važiuojama iš gaisrinės Nemuno g. V.Kerševičius teigė, kad iš čia važiuojant užtrunkama nedaug ilgiau nei iš Šančių, tačiau Panemunėje esančios įstaigos informuotos, kad būtų budresnės, nes ugniagesiai gali užtrukti.

Medikai budi vietoje

Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai negavo leidimo naudotis Panemunės tilto statybai pastatytu vadinamuoju techniniu tiltu, todėl retsykiais Panemunėje palieka budėti vieną brigadą.

Anksčiau į Panemunę skubėdavo prie Šančių poliklinikos budintys medikai, o dabar siunčiamos brigados iš Pramonės pr. arba Aleksoto. Kartais medikų brigados paliekamos budėti Panemunėje. Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis teigė, kad nesančiam tiltui negalima nurašyti nė vienos tragedijos, esą medikų vėlavimas dėl nesančio tilto netapo nė vienos mirties priežastimi.

Nusikalstamumas sumažėjo

Po tilto uždarymo policijos patrulių vizitų Panemunėje nesuretėjo, o kai kurių nusikaltimų skaičius net sumažėjo.

A.Juozapavičiaus prospekte įsikūrusio Panemunės policijos komisariato viršininkas Giedrius Klimavičius pasakojo, kad vienintelis nepatogumas – degalų sąnaudos, kurios išaugo, nes operatyviniams darbuotojams tenka įveikti didesnius atstumus. Tačiau į įvykius skubantys patruliai po Panemunę sukiojasi ne rečiau nei anksčiau, nes prieš tilto uždarymą buvo pakoreguoti jų patruliavimo maršrutai. Po tilto uždarymo pastebėtas chuliganizmo ir plėšimo sumažėjimas. Tiltas atėmė galimybę persikėlus į kitą krantą ieškoti nuotykių. „Nežinau, ar tai reikia sieti su tilto uždarymu, bet tokia tendencija yra“, – teigė G.Klimavičius.

Ričardas Slapšys

Susisiekimo ministro patarėjas

Jeigu tai būtų valstybinis kelias, klausimai būtų sprendžiami kitaip. Šiuo atveju Panemunės tiltui pinigų, apie kuriuos kalba Kauno valdžia, nėra. Taip pat nėra Vyriausybės ar ministerijos įsipareigojimų atstatyti tiltą. Pernai darbams buvo skirta apie 6 mln. litų, šiemet bus skirta 5 mln. litų, bet apie 70 mln. litų nėra jokios kalbos. Ministras Rimantas Sinkevičius yra ne kartą išsakęs nuomonę, kad Kauno savivaldybė turėtų pasinaudoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės galimybe. Galbūt tie patys tiltą statantys „Kauno tiltai“ ar kokia nors kita įmonė galėtų finansuoti tilto statybą, o savivaldybė išlaidas padengtų per kažkiek metų.

Rimantė Jablonskytė

„Kauno tiltų“ atstovė spaudai

Šiais metais Panemunės tiltui kol kas skirta 5,5 mln. litų. Pinigų labai trūksta, tačiau, mūsų žiniomis, savivaldybė jų aktyviai ieško, o mes esame optimistai ir tikime, kad viskas greitai išsispręs. Nuo skiriamo finansavimo priklauso statybos darbų užbaigimo terminas, bet nesėdime rankų sudėję ir dirbame toliau. Darbus atliekame savo lėšomis. Mums tai nėra naudinga, tačiau tikime savivaldybės pažadais. Šiuo metu rengiami gręžtiniai poliai, tvarkomos tilto atramos, užsakytos ir gaminamos metalinės tilto konstrukcijos. Negalėčiau tiksliai pasakyti, kiek darbų jau atlikta. Manau, kad 10 –15 proc.

Dainius Ratkelis

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius

Šiemet automobilių kelių direkcija skyrė 5 mln. litų. Prašėme daugiau, tačiau dar neaišku, ar gausime. Kauno savivaldybės biudžete tiltui lėšų dabar nėra, tačiau po pirmojo šių metų pusmečio žiūrėsime, kaip sekasi rinkti biudžetą. Jei matysime, kad pinigų yra, juos skirsime tilto statybai. Su rangovais pasirašytoje sutartyje pažymėta, kad jie kažkokią dalį darbų atlieka į priekį be apmokėjimo, todėl darbai nėra nutrūkę. Žinome, kad Panemunės gyventojai patiria nepatogumų, tačiau tiltas uždarytas jau antrus metus, todėl transporto srautai jau nusistovėjo. Kad būtų dar lengviau, prie Jiesios įrengsime žiedinę sankryžą, vėliau atsiras dar viena sankryža.