Nuo vakar įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Nuo šiol bus galima lengviau atsijungti nuo centralizuotos šilumos sistemos, gauti daugiau duomenų iš tiekėjų ir nebepermokėti už karštą vandenį.

Siekia pažaboti monopolijas

Kovoti su įtartinai dideles sąskaitas vartotojams siunčiančiomis centralizuotos šilumos tiekimo bendrovėmis pasižadėjusi Energetikos ministerija ėmėsi veiksmų. Prieš kelias dienas patvirtintos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriomis suteikiama daugiau teisių gyventojams ir nustatoma daugiau pareigų monopolinių paslaugų tiekėjams.

Ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis tikino, kad nuo šiol gyventojai turės galimybę už šildymą ir karštą vandenį mokėti mažiau. "Daugiabučių namų vartotojams sudarytos realios galimybės pasirinkti ir įdiegti kombinuotas šildymo ir karšto vandens ruošimo schemas, panaudojant ekologiškus, aplinką tausojančius energijos šaltinius", – apie supaprastintas sąlygas atsijungti nuo centralizuotos šilumos sistemos kalbėjo K.Jauniškis.

Iki šiol atsisakyti energetikų paslaugų norėdavę vartotojai pereidavo, K.Jauniškio žodžiais tariant, kryžiaus kelius. Dabar atsijungti nuo centralizuotos šilumos sistemos bus galima be jokių biurokratinių apribojimų, jeigu namą planuojama apšildyti ekologiškai.

Suteiks daugiau duomenų

Iki šiol paslaptyje laikyta informacija apie visą name suvartotą šilumą gyventojams turės būti pateikiama kas mėnesį, pristačius sąskaitą.

"Žmonės žinos, kiek name buvo suvartota šilumos, kiek jos suvartota vien jų bute. Jie galės palyginti skaičius, nebekils klausimų, kodėl tenka apmokėti per dideles sąskaitas", – kalbėjo K.Jauniškis.

Esą, gavę visą informaciją, gyventojai žinos, kokia yra namo ir šildymo sistemų būklė. Disponuodami tokiais duomenimis, jie galės apsispręsti, ką daryti, kad sąskaitos būtų mažesnės. Vieniems vertėtų renovuoti senas šildymo sistemas, kiti galbūt apsispręs diegti naują šildymo būdą, apšiltinti namo sienas, keisti langus ar imtis kitokių veiksmų.

K.Jauniškis nurodo pavyzdį: kelių Alytaus daugiabučių gyventojai 2009 m. pabaigoje įsirengė geoterminio šildymo sistemas, kainavusias po 40 tūkst. litų. Įvertinus investicinius, eksploatacines ir amortizacijos išlaidas, dabar šių namų gyventojai kas mėnesį už šildymą moka apie 13 proc. mažiau negu kitų Alytaus daugiabučių, kuriuose šiluma teikiama centralizuotai, gyventojai. Tiesa, priimant tokius sprendimus reikalingas daugumos gyventojų pritarimas.

Kauniečio Arvydo Dautarto, gyvenančio K.Baršausko g. 82-ame name, pavyzdys rodo, kad jį gauti nėra lengva. Keturių aukštų 1960 m. statyto namo vamzdynas, kaip pasakojo vyras, yra užakęs, todėl už šildymą tenka mokėti daugiau.

"Palėpėje yra cirkuliacinis žiedas, kuris gali trūkti bet kurią akimirką. Įsivaizduojate, kokia būtų tragedija, jeigu vanduo paplūstų per visus keturis aukštus? – dar vieną rūpestį nurodo vyras. – Tačiau remontuoti šildymo sistemą sutinka tik trečdalis gyventojų. Kitiems tai nerūpi."

Už gyvatuką – 34 litai

Vadinamasis gyvatuko mokestis daugeliui kauniečių šiuo metu yra sunkiai suprantamas. Vieną mėnesį už jį tenka mokėti 30 litų, kitą – sąskaita šoktelėja iki šimto litų.

"Tokių dalykų nebebus, – nukirto K.Jauniškis. – Energetikai neturės teisės imti didesnio mokesčio, negu nustatyta. Nuo šiol jis yra fiksuotas ir neviršija 34 litų, nebent gyventojai būtų pasirinkę antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį už vandenį moka "Kauno vandenims", o už šilumą – energetikams."

Be to, taisyklėse nustatyta aiški ir detali tvarka dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo. Kai kurios šilumos ir vandens tiekimo įmonės iki šiol nepasirašė sutarčių su gyventojais, kurie nusprendė už karštą vandenį atsiskaityti pagal daugiabučio namo įvadinius šilumos ir šalto vandens skaitiklių rodmenis, t.y. pasirinko antrą būdą.

"Dėl to šių daugiabučių namų gyventojai liko skolingi už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti, – apie Vilniuje kilusią problemą pasakojo K.Jauniškis. – Šilumos tiekėjui numatėme pareigą tokiems vartotojams susikaupusius neapmokėtus šalto vandens kiekius proporcingai paskirstyti per dvylika mėnesių ir įtraukti į sąskaitas."

Esą, kol nebus pasirašytos naujos sutartys, tokie gyventojai už karštą vandenį mokės kaip ir dauguma vartotojų – pagal bute esančio skaitiklio rodmenis. Be to, jie turės mokėti fiksuotą cirkuliacijos mokestį, kuris neturi viršyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų ribų.

"Taigi centralizuotos šilumos bendrovės automatiškai tampa karšto vandens tiekėjos, nebent gyventojai nuspręstų kitaip", – pabrėžė K.Jauniškis.

Bendrovės "Kauno vandenys" direktorius Vilius Burokas skaičiuoja, kad Kaune karšto vandens tiekėja "Kauno energijos" nepasirinko maždaug šimtas bendrijų. Jos perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti.

Vadinasi, visi kiti vartotojai turi karšto vandens tiekėją "Kauno energiją" ir už karštą vandenį atsiskaito pagal bute esantį skaitiklį.