Savivaldybės bendrovei "Vilniaus kapitalinė statyba" dėl 1,6 mln. litų skolos gresia bankrotas. Bendrovės įstatinis kapitalas – 60 mln. litų. Bankrotas neįmanomas, nebent fiktyvus. Juo gali būti suinteresuota pati savivaldybė.

Skolų karuselė

Kelti bankroto bylą Vilniaus apygardos teismo prašo detaliuosius planus ir statinių projektus rengianti bendrovė "SRP projektas". Šiai "Vilniaus kapitalinė statyba" už atliktus darbus skolinga 1,6 mln. litų. Teismo posėdis turėjo vykti rugsėjo 11 d., tačiau buvo nukeltas į spalio 9-ąją.

Bendrovė "SRP projektas" iš 24 pinigų nesulaukiančių bendrovių yra trečia pagal skolos dydį. Kiek daugiau – 1,618 mln. litų – "Vilniaus kapitalinė statyba" skolinga "Nemenčinės statybai" ir 3,6 mln. litų – bendrovei "Veikmė", ant Šeškinės kalvų statančiai nacionalinį stadioną. Bendra skolų suma siekia 13 mln. litų.

Bendrovė su darbų vykdytojais negali atsiskaityti dėl to, kad pati nesulaukia pinigų už atliktus darbus iš vienintelės savo akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės. Jos skolos savai bendrovei siekia tiek pat – 13 mln. litų.

"Sugadinsite visą reikalą"

Tačiau įtarimų sukėlė tai, jog "SRP projekto" vadovybė kreipėsi į teismą siekdama, kad būtų iškelta bankroto byla, tačiau nė nebandė su skolininke derėtis, kad pinigai būtų grąžinti dalimis. Dėl skolų išieškojimo nesikreipta ir į antstolius. Kodėl pasirinktas kelias pinigus susigrąžinti grūmojant bankroto byla?

"Klausykite, aš kalbėjau su žmonėmis ir mes nenorime į laikraščius veltis. Mes norime gražiai išspręsti klausimą. Per laikraščius tik daugiau bėdų būna. Man dar reikia gyvenime projektuoti, reikės derinti savivaldybėje projektus. Nenoriu turėti konfliktų su savivaldybe. Su advokate pakalbėjome, jūs sugadinsite mums visą reikalą. Mes dabar artėjame prie susitarimo. Būkit gera, nerašykit nieko", – nuo žiniasklaidos dėmesio gynėsi bendrovės "SRP projektas" direktorius Algimantas Daubaras.

Vos kelių mėnesių skolos

"Vilniaus kapitalinės statybos" skolos A.Daubaro bendrovei nėra senos, vos kelių mėnesių. Pasak Vilniaus vicemero ir "Vilniaus kapitalinės statybos" stebėtojų tarybos pirmininko Romo Adomavičiaus, visos bendrovės įpareigotos sunkmečiu grąžinti seniausias skolas, o šių metų skolų grąžinimą atidėti kitiems metams.

"Šių metų skolos? Kažkaip sunkiai tikėtina. Jeigu šių metų skolos, taip greitai kreiptis į teismą dėl bankroto... Čia jau visai įdomu. Paprastai tokie klausimai nesprendžiami keliant bankroto bylas, stengiamasi išspręsti klausimą neteisminiu būdu. Matyt, yra ypatingas akstinas tai daryti", – spėliojo vicemeras.

Kyšo konservatorių ausys

Ypatinga tai, kad visas konflikto šalis vienija Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.

Mat "Vilniaus kapitalinė statyba", kai savivaldybės koalicijos partneriai pasiskirstė įtakos zonomis, atiteko TS-LKD frakcijai. Šios partijos narys, meras Vilius Navickas pasistengė į bendrovės valdybą pirmininku paskirti savo patarėją, ilgai bankų sistemoje dirbusį Darių Indriūną, kurį opozicija vadina bankroto meistru. Valdyba iš "Vilniaus kapitalinės statybos" direktoriaus posto atleido laikinąjį vadovą Modestą Valacką ir į jo vietą išrinko partijai lojalų Renatą Dūdonį.

Bendrovė "SRP projektas" taip pat susijusi su TS-LKD partija. Mat pats bendrovės direktorius A.Daubaras yra šios partijos narys, tačiau šįkart jis savo partinės priklausomybės netikėtai susigėdo.

"Šito irgi nenoriu komentuoti. Koks skirtumas, aš politiškas ar apolitiškas? Būkit gera, aš noriu ramiai gyventi", – prašė A.Daubaras.

Bankrotas yra pigiau

Vis dėlto yra viešas motyvas, kodėl tiesiai, aplenkdama antstolius, bendrovė nusprendė kreiptis į teismą prašydama iškelti bankroto bylą "Vilniaus kapitalinei statybai" – tai nenoras mokėti žyminio mokesčio. Mat kreipiantis dėl bankroto ieškovui nebereikia praverti savo piniginės. Šio motyvo pakanka "Vilniaus kapitalinės statybos" vadovybei.

"Tas kreipimasis nelogiškas, mes mūsų bendrovės turtas yra didesnis, nei tas įsipareigojimas (savivaldybės duomenimis, bendrovės įstatinis kapitalas siekia apie 60 mln. litų – red. past.). Mūsų bendrovės sąskaitos neareštuotos. Čia toks juridinis žaidimas. Jie faktiškai turėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo į teismą, bet neturėjo pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti", – sakė "Vilniaus kapitalinės statybos" Techninės priežiūros skyriaus viršininkas Raimundas Šilys, šią savaitę pavaduojantis atostogaujantį bendrovės direktorių R.Dūdonį.

Kad bankroto byla fiktyvi, atskleidžia ir kitas niuansas: "Vilniaus kapitalinė statyba" ketina steigti antrinę bendrovę "Vilniaus miesto valdymas", kuri esą vykdytų statybų techninę priežiūrą. Mat pati "Vilniaus kapitalinė statyba" esą negali vykdyti šios veiklos tuo atveju, jeigu pati atlieka statybos darbus.

Gudrus skolų mažinimo planas

Vienos bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės specialistas sutiko pamodeliuoti situacijas, kam ir kodėl prireikė "Vilniaus kapitalinės statybos" bankroto. Tiesa, pašnekovas, išgirdęs, kad klausimas susijęs su savivaldybe, primygtinai reikalavo neskelbti jo pavardės. "Man dabar lįsti į tą jų mėsmalę..." – paaiškino nepriklausomas ekspertas.

Pirmas motyvas: bendrovė "SRP projektas" bankroto bylą prieš "Vilniaus kapitalinę statybą" naudoja kaip šantažo priemonę, norėdama iš visų 24 kreditorių pirmoji susigrąžinti skolas. Atrodo, kad tam neprieštarauja ir Vilniaus miesto valdžia. Greičiausiai Vilniaus valdžia suinteresuota padėti partijos kolegai per krizę atgauti kelių mėnesių senumo skolas. Taip ji "nukenksmintų" viešai prisiimtą įsipareigojimą pirmiausia sugrąžinti seniausias skolas, besivelkančias kelerius metus.

Antras motyvas: bankroto bylos geidžia pati Vilniaus miesto valdžia, norėdama atsikratyti bent dalies skolų. Jai į pagalbą atskuba partijos kolegos bendrovė, pati norinti susigrąžinti skolą ir su mielu noru sutinkanti mainais iškelti bankroto bylą. Nesutikdama su bankroto byla, savivaldybė arba jos bendrovė teisme gali ginčyti visas skolas likusioms 23 bendrovėms, kabinėtis prie sutarčių, atliktų darbų aktų. Jeigu labai įnirtingai ginčytųsi, tikėtina, kad nuo keleto milijonų litų skolų išsisuktų. Tuomet būtų sudaroma taikos sutartis, bendrovė nebebankrutuotų, tačiau su visais kreditoriais būtų galima tartis jau dėl mažesnių skolų grąžinimo grafiko. O kol bylinėjamasi – ir procentai už pradelstus mokėjimus nebekapsi.