Katė medyje, bomba mokykloje, kaimynas virš galvos. Ufonautai grobia vaikus tiesiog gatvėje. Bendrasis pagalbos centras (BPC) veikia jau ne pirmus metus, tačiau kvailų skambučių sulaukiama tūkstančiai.

Rudenį – mokinių metas

Statistika skelbia, kad iš daugiau nei milijono kasmet užregistruojamų skambučių bemaž trys ketvirtadaliai yra visiškai beprasmiai. Ir nors dėl telefono 112 buvo išgelbėta ne viena gyvybė, daugelis to vis dar nesupranta. Skambinama dėl visko, neretai trukdant daugiau nei 250 operatorių darbą. Šiomis dienomis BPC patalpose ypatingas įkarštis – prie tradicinių „klientų“ prisideda gausūs moksleivių skambučiai.

Bendrojo pagalbos telefono linija kaisti pradeda nuo rugsėjo, būtent tuo metu, kai į mokyklas sugužėję vaikai ima nuobodžiauti. Tuomet prasideda žaidimai, neretai – su mobiliuoju telefonu.

„Su mokslo metų pradžia prasideda skambučiai iš mokyklų. Dabar visi moksleiviai turi mobiliuosius telefonus, o numeris 112 nemokamas. Pavyzdžiui, nuobodu pamokoje, tai ką gi – ima ir skambina. Sako, paklausykit, kaip mokytoja nusišneka. Arba vaikai skambina – jis mane muša, gelbėkit. Ir girdime juoką“, – dienraščiui pasakojo BPC Organizacinio skyriaus vedėja Auksė Čibirienė.

Praneša apie bombas

Iš mokyklų sulaukiama ir juokais atliktų, bet rimta atsakomybe gresiančių skambučių. Pavyzdžiui, apie padėtą bombą.

„Dažniausiai koks nors mokinys pamokos neišmokęs arba mokykloje sėdėti nenori ir skambina. Tačiau dažnai operatorius iš vaikiško balselio nustato, kas čia per incidentas“, – dėstė A.Čibirienė.

Nustato buvimo vietą

Anksčiau panašūs pranešimai sukeldavo nemažai problemų. Tekdavo ilgai aiškintis, iš kur galėjo būti skambinta, ir tai gerokai apsunkindavo pranešėjo paieškas. Šiuo metu su skambučiu į BPC drauge atskrieja ir informacija apie apytikrę skambinančio žmogaus buvimo vietą.

„Turime tokią galimybę, ir dabar, jeigu skambinama iš mokyklos ar jos prieigų, tokio melagio paieškos tampa visai nesunkios. Beje, vietos nustatymo funkcija padeda mums ir daug rimtesniais atvejais“, – teigė pašnekovė.

Pasak A.Čibirienės, buvo nutikimas, kai telefonu paskambinęs jaunuolis pranešė, kad kelyje jį partrenkė automobilis ir jis yra sužeistas.

„Anksčiau tekdavo klausinėti, kiek ėjo, kur, kokie orientyrai. Dabar, žinant skambučio vietą, situacija gerokai palengvėja. Arba būna atvejų, kai žmogus patiria stresą ir pasako visai ne tą adresą. Pasitiksliname ir tarnybos važiuoja tenai, iš kur buvo skambutis“, – kalbėjo pašnekovė.

Klausia, ar dirba turgus

Nemaža dalis skambučių „ne į temą“ būna piktybiniai. Iš vienos psichinės ligonės per dieną sulaukta net 300 skambučių. Dažniausiai operatoriai fiksuoja tokius žmones, dalijasi informacija ir į jų skambučius stengiasi išvis neatsiliepti.

„Bet jie nuolat keičiasi. Vieni dingsta, atsiranda naujų. Keletas asmenų už melagingus pranešimus yra perduoti policijai“, – teigė pašnekovė.

Kartais gyventojai skambina 112, bet jų nerimas pasirodo beprasmis. Prieš kelias dienas buvo gautas pranešimas, kad devynmetis vaikas neatidaro durų. „Pranešėja teigė, kad jos devynerių metų dukra jau 15 minučių neatidaro durų. Pareigūnams atvykus į vietą ir patekus į butą paaiškėjo, kad vaikas tiesiog miegojo“, – prisiminė BPC atstovė.

Pasitaiko skambučių, kai tarpusavyje nesutariantys kaimynai skundžia vienas kitą. Neretai norima tiesiog gauti informacijos – pasiklausti vieno ar kito adreso, laiko, įstaigos darbo laiko.

„Vienas žmogus paskambino ir sako – pažiūrėkit, ar dirba Kalvarijų turgus, jums vis vien netoli. O vienas kaimynas paskundė kitą, kad šis montuoja saulės baterijas. Bet policija juk tokių problemų nesprendžia“, – teigė A.Čibirienė.

Gelbėja kates ir arklius

Lyderis ir pagrindinis iškvietimų objektas nerimtų skambučių sąraše – katė. Traukti kačių iš medžių skuba ugniagesiai, kartais policija.

„Katės tai tikrai kažkas. Skambina žmonės, prašo: nukelkit, katė medyje. Atvažiuoja gaisrininkai, o ta katė jų išsigąsta ir dar aukščiau lipa. Kaip cirkas kažkoks, o tuo pat metu kitoje vietoje gali būti kitas daug rimtesnis įvykis“, – dėstė pašnekovė.

Dėl gyvūnų gelbėjimo sulaukiama ir rimtų pranešimų. Ypač provincijoje. Kartą BPC gavo pranešimą, kad į šulinį įkritęs arklys.

„Arklys įkrito į šulinį ir nusilaužė sprandą. Kaime tuo pat metu buvo pats bulviakasis ir tas arklys buvo vienintelis. Nors priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pagal mūsų pranešimą organizavo gelbėjimo darbus, žmonės skambino dar kelias valandas, prašė atsiųsti papildomų pajėgų, kraną, kitą techniką. Skambučių sulaukta iš skirtingų asmenų. Buvo visko – pykčio, ašarų, nepasitenkinimo“, – pasakojo A.Čibirienė.

Skambučių – per milijoną

Per 2011-uosius BPC Vilniaus skyrius sulaukė daugiau nei 1 mln. skambučių.

Per 2012 m. aštuonis mėnesius jau registruota 700 tūkst. skambučių.

Operatorius į pagalbos skambutį atsiliepia vidutiniškai per šešias sekundes.

Vienam operatoriui per parą tenka atsiliepti vidutiniškai į 330 skambučių.

Policijai priskiriami iškvietimai sudaro 61 proc. visų pagalbos prašymų, greitosios medicinos pagalbos prašymai – 33 proc., priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai skirti iškvietimai – 3 proc. Likę pagalbos skambučiai nukreipiami „Avarijos“ ir „Lietuvos dujų“ tarnyboms.

BPC statistika