Su banko paskola įsigijęs butą kaunietis Karolis Žemaitis atsidūrė keblioje padėtyje: įskilus balkono stiklui, negalima jo pakeisti be banko leidimo. O jį gauti ne taip paprasta – šaukiama neeilinė komisija.

Reikia gauti leidimą

Devyniolikmetis studentas Karolis Žemaitis jau turi savo namus. Jis įsikūrė biurų ir butų pastate "Bokštas" Kęstučio gatvėje. Bankui įsipareigojęs jaunuolio tėtis būstą apdraudė nuo įvairių rizikų, kad sūnaus įkurtuvių netemdytų jokie nesklandumai.

"Įskilus balkono stiklui kreipėmės į draudimo kompaniją ir sužinojome, kad žala bus atlyginta. Stiklintojai suskaičiavo, kad darbų vertė sieks 7 tūkst. litų", – pasakojo oficialus buto šeimininkas, verslininkas Mindaugas Žemaitis. Tiesa, draudimo bendrovės darbuotojai užsiminė, kad reikia vienos formalios pažymos – banko, kuriam įkeistas turtas, sutikimo atlikti balkono remonto darbus.

"Sūnus susisiekė su banko vadybininkais ir paprašė duoti sutikimą, bet praėjo jau daugiau kaip du mėnesiai, o leidimo neturime. Tuoj ir ruduo prasidės, keisti stiklą sąlygos nebebus tokios palankios", – nerimavo M.Žemaitis.

Šaukia neeilinę komisiją

Nusprendęs padėti sūnui tvarkystis biurokratinius reikalus M.Žemaitis atsimušė į sieną. Banko vadybininkė jam paaiškino, kad savarankiškai SEB Kauno filialas priimti tokio sprendimo negali. Esą būtina šaukti komisiją Vilniuje, kuri svarstys, ar duoti leidimą keisti įskilusį balkono stiklą.

"Pabandžiau įsivaizduoti, kiek reikia turėti darbuotojų tokiam biurokratiniam aparatui aptarnauti. Jeigu net tokiu eiliniu klausimu šaukiamos komisijos, tai kaip tvarkomi rimtesni reikalai? Per kiek laiko priimami sprendimai dėl didesnių paskolų verslui?" – piktinosi verslininkas.

Jam nesuprantama, kodėl kliento vadybininkė negali savarankiškai parašyti sakinio, kad neprieštarauja balkono stiklinimo darbams, padėti parašo ir išsiųsti sutikimo draudimo kompanijai elektroniniu paštu.

"Visa ši istorija rodo, kokia neefektyvi banko struktūra", – mano M.Žemaitis.

Kaunietis supranta, kad būsto kreditą suteikusi finansinė įstaiga rūpinasi, jog kliento įkeistas nekilnojamasis turtas būtų tinkamai prižiūrimas. Jo supratimu, racionali ir leidimo prašymo dėl būsto remonto darbų tvarka. Tačiau M.Žemaitis nesupranta, kodėl tokiems elementariems sprendimams priimti reikia tiek daug laiko.

Bankas: saugome turtą

SEB banko Produktų plėtros departamento direktoriaus Justino Murausko teigimu, įkeičiamas turtas privalo būti apdraustas. Įstatymuose numatyta, kad tais atvejais, kai turto vertė sumažėjo ar turtas žuvo, turi būti atsiklausta tų kreditorių, kuriems įkeistas turtas.

"Kreditoriai turi teisę į turto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos. Taigi įstatymai reikalauja gauti raštišką kreditorių sutikimą", – sakė J.Murauskas.

Esą, kai įkeistas bankui nekilnojamasis turtas yra apdraustas banko naudai, draudimo kompanija negali išmokėti draudimo išmokos be banko sutikimo. Tada draudimo bendrovė ar klientas kreipiasi į banką dėl leidimo išmokėti išmoką pagal nekilnojamojo turto draudimo polisą, ir bankas sprendžia, ar draudimo išmoka turėtų būti pervesta į kliento sąskaitą, ar į banko nurodytą sąskaitą tam, kad būtų įvykdyti kliento įsipareigojimai.

Kadangi turtas įkeistas bankui ir šis turtas nukentėjo, t.y. sumažėjo jo vertė, bankas, anot J.Murausko, turi užsitikrinti, kad turto vertė bus atkurta ir pinigai bus panaudoti turto vertei atstatyti.

Paklaustas, per kiek laiko bankas paprastai priima tokius sprendimus, J.Murauskas atsakė, kad paprastai į rašytinius paklausimus ar pretenzijas bankas atsako per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tam tikrais atvejais tai gali užtrukti ilgiau, jeigu reikalinga detalesnė situacijos analizė sprendimui priimti.