Šiais metais visą Lietuvą sujungsiančią Dainų šventę iškilmingai pabaigs Dainų diena. Jos metu netrūks vienijančių ritualų: vienu kvėpavimu dainas, su kuriomis užaugome, atliks per dvylika tūkstančių choristų iš 350 kolektyvų. Renginio metu prisiminsime ne tik Dainų šventės ištakas – prieš 90 metų nuskambėjusią pirmąją Dainų dieną, bet ir Baltijos kelio, sujungusio visus su daina, 25 metų jubiliejų. Dalyvių eitynėmis nuo Katedros aikštės į Vingio parką prasidėsiančio renginio kulminacija taps 21 val. kartu su viso pasaulio lietuviais giedama „Tautiška giesmė“. Šiemet pirmą kartą šventės organizatorių iniciatyva Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, mininėsime Tautinio kostiumo dieną.

„Daina lietuviui – neatsiejama jo savasties dalis. Vingio parko estradoje aidės gražiausi visų laikų kūriniai chorui – nuo klasikinių iki modernių harmonijų ir šiuolaikinių ritmų, senųjų liaudies dainų ir, žinoma, mūsų didžiojo turto – a cappella, t.y., be instrumentinio pritarimo atliekamų kūrinių, – jų šiemet programoje numatyta daugiau negu bet kada anksčiau“, - pasakoja Dainų dienos kūrybinės grupės vadovas Vytautas Miškinis.

Dainų dienos režisūros sprendimus sujungs lopšio ir stalo simboliai. „Dainų diena – tai mūsų visų susitikimas melodijoje, skambančioje jau tūkstančius metų. Lopšį pasirinkome kaip kalbos, dainos, tautos ir jų dermės simbolį. Stalą – kaip pagrindinę vietą namuose, kur vyksta šventė“, – sako Dainų dienos režisierė Edita Mildažytė. Šie simboliai atsispindės ir scenografijoje – šalia scenos nutiestas ilgas stalas simbolizuos tradicinį stalą, apie kurį buriasi visa šeima. Jis bus naudojamas ir kaip pakyla, ant kurios vyks daug įvairių pasirodymų – jie bus transliuojami ir dideliuose ekranuose.

E. Mildažytės teigimu, rengiant Dainų dieną bus ieškoma ir daugiau naujų spalvų ir formų, vienijančių mūsų tautą, primenančių jautriausius momentus, kad ši, vos kas kelerius metus vykstanti dainos ir tautos šventė, įsimintų ilgam. Todėl bus naudojami ir svarbiausių kalendorinių švenčių simboliai, ir visiškai modernūs akcentai – šiuolaikinis jaunimas su riedučiais, kitos įdomybės.

Renginio programą sudarys keturios dalys: nuo protėvių laikų iki dabarties ir ateities. Jos metu skambės ir daina iš pirmosios Dainų šventės „Per girią girelę“, publikai bus pristatyti nauji kūriniai „Mano gimtinė“ (žodžiai Maironio, muzika V. Miškinio), „Šalis mana“ (žodžiai Marcelijaus Martinaičio, muzika Algirdo Martinaičio), naujai nuskambės  Dainiaus Pulausko „Pasakėlė“ vaikų chorams, paremta liaudies daina. Finalo metu skambės šios dainų šventės simboliu tapusi „Kur giria žaliuoja“.

Be tradicinės chorinės muzikos perlų programoje dalyvaus pučiamųjų orkestrai, ir solistai. Džiazo improvizacijomis džiugins D. Pulausko grupė, gitaromis ir soliniais pasažais – Gytis Paškevičius su daina „Mano kraštas“, Vitalijus Neugasimovas su ansambliu „Quorum“, o žinoma folkloro atlikėja Veronika Pavilionienė vaikams skaitys pasaką.

Dainų šventės 90-metis siejamas su Kaunu, todėl ekranuose žiūrovai galės stebėti, kaip chorvedys Lionginas Abarius uždega aukurą laikinojoje sostinėje, iš ten yra išlydimas ir senu automobiliu išvyksta į Vilnių. Tuomet veiksmas persikels į tikrovę, Vingio parką, kur atvykęs L. Abarius į sceną įneš liepsnojantį deglą. Dainų dieną nebus pamiršta ir Baltijos kelio 25 metų sukaktis. Pakyloje susibūrę 350 chorų vadovai, pakvies visus, kaip Baltijos kelyje, sustoti, susikibti už rankų ir giedoti „Tautišką giesmę“.

Keičiantis chorams, ant pakylos bus demonstruojami tautiniai kostiumai, išryškinantys Lietuvos regionų puošybos grožį ir savitumą. Tai bus svarbus šventės akcentas, mat būtent liepos 6-ąją, finalinę Dainų šventės dieną, pirmą karta minėsime ir Tautinio kostiumo dieną. Ją Dainų šventės organizatoriai kvies švęsti pasipuošus tautiniu kostiumu ar jo detale. Taip pat planuojama pasiūlyti tautinio kostiumo tradicijos pagrindu sukurtų šiuolaikiškų  aksesuarų. Beje, šioje šventėje tautiniais kostiumais puošis ir šventės dirigentai – jiems specialiai siūdinami  kostiumai.