Priešindamiesi grafičių politikos pokyčiams šią savaitę į sostinės savivaldybę kreipėsi Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai ir dalis dėstytojų. Anot jų, savivaldybės sprendimai naikinti legalias grafičių vietas ir taikyti agresyvesnes kovos su vandalizmu priemones yra perteklinės.
„Miestas turėtų būti atviras ne tik oficialiai patvirtintoms iniciatyvoms, bet ir suteikti erdvę kūrybai, idėjoms, kurios neprieštarauja proporcingiems ir pagrįstiems draudimams bei esminiams viešosios tvarkos principams“, – teigiama VDA studentų atstovybės rašte.
Vilniaus valdžia atkerta, kad legalios vietos grafičiams panaikintos, sulaukus gyventojų ir verslo skundų, o naujosios priemonės jau duoda rezultatų.
„Dalis legalių grafičių sienų buvo požeminėse perėjose, todėl ten tvyrojo nemalonus aerozolinių dažų kvapas – gyventojai nerimavo, kad tai gali būti žalinga jų sveikatai. Verslo atstovai, investuodami į viešąją infrastruktūrą, nepageidauja, kad legalios sienos būtų arti požeminių perėjų, įėjimų į prekybos centrus ir panašiose vietose“, – BNS nurodė savivaldybė.
Rugpjūčio pabaigoje sostinės meras Valdas Benkunskas pranešė, kad grafičiams nuvalyti savivaldybė skirs 1,54 mln. eurų ir iki 2026-ųjų nuvalys tokį grafičių plotą, kuris uždengtų dviejų metrų aukščio sieną, besidriekiančią 110 kilometrų.
Taip pat savivaldybė ėmėsi naikinti legalias piešimo vietas, teigdama, jog šios nelegalių grafičių apimčių nesumažino, o tiesiog tapo tokių piešinių bandymų erdve.
„Esame už laisvę kūrybai“
Dailės akademijos studentų atstovybės narė ir kreipimosi į savivaldybę iniciatorė Rugilė Bernadeta Matuzaitė BNS teigė besitikinti, kad savivaldybė ne tik grąžins anksčiau buvusias legalias vietas grafičiams, bet ir derins planuojamą politiką su menininkų bendruomene.
„Mes neginame tų, kurie užsiima nelegalia veikla, bet esame už laisvę kūrybai. Dabartinės sąlygos yra labai ribojančios“, – BNS teigė ji.
Mes neginame tų, kurie užsiima nelegalia veikla, bet esame už laisvę kūrybai. Dabartinės sąlygos yra labai ribojančios.
R. B. Matuzaitei antrino ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė. Pasak jos, erdvės, kuriose menininkai galėtų laisvai reikšti savo kūrybines idėjas, yra labai svarbios Vilniaus miestui.
„Bet kokie sprendimai, ribojantys kūrybinę laisvę ar naikinantys legalią kūrybos infrastruktūrą, turi būti vertinami ypač atsargiai“, – BNS komentavo profesorė.
„Ištrina ribas tarp meno ir vandalizmo“
Į menininkų kritiką reaguojanti savivaldybė pabrėžia esanti atvira diskusijoms su menininkais, tačiau persvarstyti sprendimo dėl legalių sienų grafičiams naikinimo neketina.
Vietos valdžia taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybės piešti legaliai dar egzistuoja.
„Norintieji ant Vilniaus sienų įgyvendinti kūrybinius projektus gali kreiptis į miesto savivaldybę dėl leidimo piešti ant pastatų ar infrastruktūros objektų išdavimo“, – BNS nurodė sostinės savivaldybė.
Pasak jos, norintieji gauti tokiems projektams finansavimą, gali dalyvauti programose „Kuriu Vilnių“ ir „Dalyvauk! Vilnius“.
„Legalių sienų buvimas ištrina ribas tarp meno ir vandalizmo. Savivaldybė, įgyvendindama grafičių prevencijos politiką, imasi įvairių priemonių, tarp jų – edukacijos, remiami gatvės meno festivaliai, sudaromos sąlygos gatvės menininkams įgyvendinti savo idėjas miesto erdvėse“, – rašoma komentare.
„Savivaldybė yra atvira legaliam gatvės menui ir nuolat bendrauja tiek su meno, tiek su kultūros atstovais, rodančiais iniciatyvą kurti mieste lygiomis teisėmis su kitų meno rūšių atstovais“, – teigiama jame.
Šią savaitę išplatintame pranešime Vilnius nurodė, kad pradėjus nuosekliai vykdyti naująją grafičių politiką, per pastaruosius du mėnesius iš viso sulaikyti keturi pažeidėjai, vienas iš jų – nepilnametis.
Už nelegalų paišymą ant sienų ar statinių pirmą kartą gresia bauda iki 140 eurų, pažeidimą padarius pakartotinai – iki 600 eurų.
Naujausi komentarai