„Kol tokie kolūkiai egzistuos, bus daug galimybių apgaudinėti”, - mano kaunietė Irena Girdzijauskaitė, teismuose įrodinėjanti, kad namų bendrijoje klesti netvarka.

Pirmininkui skyrė baudą

I.Girdzijauskaitė pasitraukė iš 214-osios daugiabučių namų bendrijos, kurios vadovai buvo apkaltinti padarę 74 tūkstančių litų žalą.

Kauno miesto apylinkės teismas buvusiam 214-osios butų savininkų bendrijos pirmininkui Antanui Antanavičiui paskyrė 625 litų baudą. Pensininkui ji skirta už tai, kad bendrijoje nebuvo užtikrinta buhalterinė apskaita ir neišsaugoti svarbūs dokumentai.

Teismas nustatė, kad per 2003-2004 metus atskiriems darbuotojams išmokėta 1365 litai, nenurašius šios sumos kasos knygoje, taip pat nepagrįstai panaudoti 3 tūkst. 329 litai sumokant už prekes, kurių įsigijimas nepatvirtintas dokumentais.

A.Antanavičius teisme savo kaltės nepripažino ir mano, kad už žalą bendrijai turi atsakyti bendrijos buhalterė Edita Morkvėnienė.

Bandė išstoti iš bendrijos

214-oji butų savininkų bendrija jungia 12 namų, kuriuose yra 819 butų. Teismas pripažino tik dalį pažeidimų, kuriuos nustatė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Šios tarnybos specialistės Liucijos Baranauskienės išvadoje nurodoma, kad per 2003 -2004 metus bendrijai padaryta daug didesnė - net 74 tūkst. litų - žala.

Ikiteisminio tyrimo išvadoje nurodoma, kad E.Morkvėnienė be bendrijos pirmininko įsakymo padidino etatinį darbo užmokestį beveik 50 tūkst. litų. Pridėjus socialinio draudimo mokestį, padaryta žala bendrijai siekė daugiau kaip 65 tūkst. litų. Tyrimo metu nustatyta, kad atskiriems darbuotojams buvo išmokėta didesnė suma, nei nurodyta sutartyse. Dėl to padaryta apie 8 tūkst. litų žala.

„Buvęs pirmininkas galbūt ne viską suprato. Jis buvo tik statytinis, viską darė buhalterė”, - teigė I.Girdzijauskaitė.

Anot jos, prieš keletą metų vienas namas bandė išstoti iš bendrijos. „Kai iškabinome lapelius, prašydami susirinkti gyventojus, netrukus pasirodė grasinantys komendantės skelbimai, kad susirinkimas organizuojamas neteisėtai, o organizatoriai gali būti baudžiami su savivaldžiavimą”, - pasakojo I.Girdzijauskaitė.

„Kai nuėjau į „Kauno švarą” pasirašyti sutarties dėl atliekų išvežimo, paaiškėjo keistų dalykų. Pasirodo, kad už šiukšlių išvežimą bendrijai mokėjo Sukilėlių g. 92 namo 132 gyventojai, o bendrija „Kauno švarai” mokėjo už 101 gyventoją. Ant sutarties nėra bendrijos pirmininko parašo”, - rodė I.Girdzijauskaitė.

FNTT išvadoje nurodoma, kad per 2003-2004 metus „Kauno švarai” bendrija pervedė per 65 tūkst. litų, o iš gyventojų surinko daugiau kaip 87 tūkst. litų. „Kažkur dingo 22 tūkst. 634 litai. Per tą patį laiką iš gyventojų už elektrą surinkta 220 tūkstančių litų, o VST pervesta apie 212 tūkstančių”, - teigė I.Girdzijauskaitė.

Anot pašnekovės, bendrijos valdyba nėra išrinkta pagal įstatymą. „Niekam neatskaitinga didelius pinigus tvarkanti bendrija tapo šeimyninio-komendantinio klano interesų bizneliu. Tai lyg buvęs kolūkis, kurį reikėtų kuo greičiau išardyti”, - mano I.Girdzijauskaitė.

Gyventojai turi prievolių

Dabartinė bendrijos pirmininkė Palma Dabužinskienė teigė, kad į teismus bendriją įstūmė I.Girdzijauskaitė ir dar kelios moterys, kurios yra skolingos bendrijai. „Bandėme tartis gražiuoju dėl įsiskolinimo panaikinimo, tačiau nepavyko. Šios moterys nuolat kelia triukšmą, reiškia nepasitenkinimą, į susirinkimus ir bendrijos būstinę vaikšto su diktofonu”, - piktinosi pirmininkė.

P.Dabužinskienė teigė, kad dabar bendrijoje dokumentai atitinkamai tvarkomi, bendrijos valdyba užregistruota Registrų centre.

„Buto savininkas gali išstoti iš bendrijos, tačiau, nepriklausomai nuo to, ar jis yra bendrijos narys, privalo apmokėti visas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu. Dėl to kyla ginčai ir jie sprendžiami teisme”, - aiškino pirmininkė.