Įvairūs vabzdžiai kiekvieną vasarą sukelia aibes problemų, ypač – alergiškiems žmonėms. Vabzdžius turinčios atbaidyti priemonės padeda toli gražu ne visada.
Pavojinga alergiškiems
Kaip "Vilniaus dienai" teigė Apsinuodijimų informacijos biuro vyriausioji specialistė Daiva Gutauskaitė, kalbant apie vabzdžių įgėlimų keliamą pavojų, reikėtų išskirti dvi žmonių grupes – tie, kurie yra alergiški bičių nuodams, ir tie, kurie nealergiški.
Nealergiški žmonės įgėlimo vietoje paprastai jaučia skausmą, niežėjimą, atsiranda patinimas, paraudimas, kartais gali susidaryti pūslelė odoje. Tokiu atveju didžiausias pavojus – kasant nešvariomis rankomis įnešti į žaizdą infekciją.
Kartais odos uždegimas labai išplinta, pradeda niežėti visą odą. Šie požymiai paprastai pranyksta po 24–48 val.
Nealergiškiems žmonėms įgėlimas irgi gali būti pavojingas, jeigu pataikoma į gyvybiškai svarbias vietas – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį. Ten kyla vietinė audinių reakcija, kuri gali būti grėsminga gyvybei – kvėpavimo takų audinių tinimas sudaro kliūtį patekti orui į plaučius.
Jei žmogus alergiškas, jam gali būti labai pavojingas ir vienas įgėlimas. Kyla labai audringa organizmo anafilaksinė reakcija į nuodą, kuri jau reikalauja labai greito ir rimto gydymo. Kadangi nuodą sudaro baltymai, fermentai, alergiško žmogaus organizmas audringai reaguoja į svetimas medžiagas. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį gali ištikti mirtis.
Alerginės reakcijos įgėlus vabzdžiams dažniau atsiranda tiems, kurie sirgo arba serga alergine liga arba kurių artimiausi giminaičiai serga alergine liga, netoleruoja kai kurių vaistų. Alergiškai dažniausiai reaguojama į bičių nuodus, būna ir alergija širšių, vapsvų nuodams bei skruzdžių įkandimams. Mažiems vaikams alergiją gali sukelti uodų, aklių, musyčių įkandimai.
Teigiama, kad bičių nuodams jautresnės moterys, vaikai ir senjorai. Tačiau yra žmonių, kurių organizmas greitai pripranta prie bičių nuodų ir silpnai arba visai nereaguoja į juos.
Kuo skiriasi bitės įgėlimas nuo vapsvos ar širšės? Anot D.Gutauskaitės, bitės įgėlimo vietoje lieka geluonis, vapsvos ir širšės geluonies nepalieka. Bitės geluonį reikėtų peilio kraštu atsargiai nubraukti nuo odos, kad nuodas iš geluonies liaukutės nebetekėtų į organizmą. Bandydami bitės geluonį ištraukti pirštais ar pincetu, mes suspaudžiame su geluonimi likusį nuodų maišelį, taigi susileidžiame ir nuodus.
Vabzdžio įgėlimas, pasak specialistės, net ir nealergiškam žmogui gali būti mirtinas, jeigu įgelia daug vabzdžių – pasireiškia sisteminė organizmo reakcija.
Kaip elgtis įgėlus?
Pasak D.Gutauskaitės, vabzdžius dažniausiai pritraukia maistas: bites – saldumynai, kitus – vaisiai, gėrimai, net mėsa. Tad ypač svarbu nepalikti atidarytos neskaidrios gėrimų taros, nes į vidų gali būti įlindusi vapsva ar širšė, kuri geriant gali įgelti į ryklę, burnos gleivinę, o tada jau dėl tinimo gali kilti gyvybei pavojinga būklė, kai užspaudžiami kvėpavimo takai.
Jeigu pasireiškia sisteminė reakcija – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, sumažėjęs kraujospūdis – reikėtų skubiai vykti į gydymo įstaigą.
Bičių reikėtų saugotis vaikštant pievose, kur jos renka iš žiedų nektarą. Giedrą vasaros dieną geriau nedėvėti ryškių spalvų drabužių. Darbuotis, vaikštinėti ar ilsėtis patartina pavėsyje arba tose vietose, kur augalai jau nužydėję.
Specialistai pataria patiems būti atsargiems ir mokyti vaikus atsargumo – neliesti ropojančių vabzdžių. Negalima leisti vaikui žaisti arti avilių ar tų vietų, kur skraido širšės, vapsvos ar bitės, be priežiūros ragauti prinokusių nukritusių obuolių, kriaušių – juose gali būti įsigraužusi širšė arba vapsva.
Pamačius atskrendantį vabzdį, nereikėtų mosuoti rankomis ar daryti staigių judesių – tai tik sustiprins jo agresiją.
Galima naudoti vabzdžius atbaidančias priemones – yra repelentų nuo vabzdžių. Tačiau toli gražu ne visi ir ne visada būna veiksmingi.
Įgėlus vabzdžiui D.Gutauskaitė pataria stebėti organizmo reakciją. Įgėlimas gali būti per kelias valandas savaime praeinantis. Skausmą, niežėjimą, tinimą galima prislopinti pridėjus įgėlimo vietoje kažką rūgštaus. Galima patepti įgeltą vietą šaldančiu, niežėjimą mažinančiu tepalu ar tiesiog uždėjus ledo.
"Jeigu pasireiškia sisteminė reakcija – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, sumažėjęs kraujospūdis – reikėtų skubiai vykti į gydymo įstaigą, – sakė specialistė. – Alergiški žmonės paprastai žino, kad taip gali atsitikti, ir nešiojasi su savimi specialių vaistų, nes alerginė reakcija po kiekvieno įgėlimo būna vis stipresnė."
Gresia ligos
Upiniai mašalai kanda skaudžiai, būna didelių paraudimų, tinimų, kurie ilgai laikosi. D.Gutauskaitės teigimu, mašalų sukandžioti žmonės į medikus kreipiasi gana dažnai, tačiau didelių alerginių reakcijų tai nesukelia, kokio nors specifinio gydymo ir šiuo atveju nėra. Tad nukentėjus nuo mašalų taikomas tas pats vietinis gydymas: mažinti alergiją priešalerginiais tepalais, šaldyti sukandžiotas vietas. Jei pasireiškia stipri alerginė reakcija – kreiptis į medikus ir jie skiria gydymą, jei nusprendžia, kad tai reikalinga.
Skruzdžių pagrindinį nuodą sudaro organinė skruzdžių rūgštis. Ji sukelia tik vietinį dirginimą – iš karto po sąlyčio su oda ją degina, oda parausta, patinsta, atsiranda uždegimo požymių, gali susidaryti pūslelių. Pasak specialistės, tai yra labai nemalonu, skausmas gana stiprus, bet kokio nors specialaus gydymo nereikia, nes nuodo kiekis yra menkas ir tie reiškiniai paprastai savaime praeina – kažkokios sisteminės reakcijos, alerginių reakcijų nebūna.
Kur kas daugiau nerimo, pasak D.Gutauskaitės, pastaruoju metu kelia daugeliui įprasti uodai. Mat uodai žinomi ir kaip įvairių infekcinių ligų pernešėjai. Ir nors Lietuvoje dar neplinta maliarija, kitos karštinės, parazitologų manymu, pastaruoju metu, dėl vis šiltėjančio klimato, plisti toms ligoms jau yra sąlygos ir Lietuvoje. Maliarinių uodų mūsų šalyje yra, tad trūksta tik pačios maliarijos sukėlėjo, kad šią ligą uodai pradėtų platinti ir Lietuvoje.
Naujausi komentarai