„Be abejo, žudikams tokie atminimo ženklai neturi būti laikomi toliau“, – BNS antradienį sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, turėdamas omeny K. Kubilinską.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras K. Kubilinsko pavardę skelbė paviešintame slaptų sovietų saugumo bendradarbių sąraše.
Poetas buvo infiltruotas į Lietuvos laisvės kovotojų būrį, atliko provokatoriaus ir išdaviko vaidmenį, nušovė partizaną poetą Benediktą Labėną.
Tuo metu Panevėžyje esančią atminimo lentą S. Nėriai nuspręsta palikti, tačiau pridėti paaiškinamąją lentelę.
„Bet kokie atminimo ženklai jai pažeidžia įstatymą, tačiau įvertinome tai, kad yra dvi vietos be Kauno, kur Salomėja Nėris dirbo – tai yra Lazdijai, kur jokių ženklų neturi, ir Panevėžys, kuris turi šią atminimo lentą“, – teigė V. Karčiauskas.
Komisija taip pat rekomendavo pakeisti Kelmėje esančią poetei S. Nėriai skirtą gatvę, o J. Janonio gatvę – palikti.
„Niekada niekur mes nesiūlėme Janonio gatvės keisti, nors sutinkame su tuo, jog Janonio gatvių pavadinimų Lietuvoje yra neproporcingai daug“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Komisija gavo kreipimąsi ir dėl rašytojo, filosofo Jeano Paulo Sartre'o (Žano Polio Sartro) paminklo Nidoje.
V. Karčiausko teigimu, „jis savo kairiosiomis mintimis blogo nepadarė, tuo labiau Lietuvos Respublikai“.
Sovietų kario paminklą Rudaminoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, komisija rekomendavo nukelti, o Širvintų rajono savivaldybėje esantį obeliską nutarė palikti.
Dėl šio obelisko kreipėsi „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.
Pasak V. Karčiausko, šis monumentas yra be jokių užrašų ir ženklų: „Pats obeliskas negali pažeisti įstatymo, užrašai ir ženklai gali pažeisti įstatymą.“
Dėl Škirpos išvados nepakeitė
Komisija taip pat gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) kreipimąsi dėl atminimo lentos tarpukario diplomatui Kaziui Škirpai.
Anot komisijos pirmininko, su kreipimusi buvo susipažinta, tačiau rugsėjį priimta išvada dėl K. Škirpos liko nepakeista.
Desovietizacijos komisija rugsėjį pripažino, kad dėl K. Škirpos asmenybės nėra galimybės priimti išvados, taip pat rekomendavo lentų tokioms asmenybėms neįrengti.
Reaguodamas į tai, Genocido centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys teigė negalintis priimti sprendimo dėl atminimo lentos K. Škirpai, kadangi Desovietizacijos komisijos pateikta išvada neatitinka įstatymo.
Jis taip pat teigė prašysiantis komisiją dar kartą apsvarstyti K. Škirpos klausimą ir „priimti teisėtą išvadą“.
Tuo metu V. Karčiauskas teigė nematantis prasmės dar kartą svarstyti šio klausimo.
„Sutikome su Genocido centro argumentais, kad galbūt ir buvo galima rašyti truputį kitaip tą tekstą, bet esmė nuo to nesikeičia“, – kalbėjo jis.
Istorikai ir visuomenė K. Škirpos asmenybę vertina nevienareikšmiškai.
LGGRTC išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas LAF antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, LGGRTC teigimu, nežinojo.
Desovietizacijos komisija iš viso apsvarstė 18 klausimų, kitas jos posėdis numatytas gruodžio 11 dieną.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)