„Baltijos liftų“ vadovas Mantas Romaška sakė, skambutis būna užfiksuojamas ir dispečerinėje matomas gedimas, todėl iškart išsiunčiami mechanikai.

– Keturi signalai ir tyla. Taip turi būti?

– Svarbiausia, kad mūsų dispečerinę pasiekė signalas. Noriu pabrėžti, kad dispečerinė mato lifto stovį – ar jis veikia, ar ne, ar nenutrūkusi saugos grandinė. Kai gauna signalą, iškart užregistruoja pranešimą technikui, o jis vyksta į vietą.

– Ar dispečerinėje turite žmogų, kuris nuramintų?

– Skambučių tikrai nemažai – per metus Vilniuje užstringa apie 1,5 tūkst. keleivių. Kad liftas užstringa, vadinasi, suveikia apsaugos mazgas, jei jis suveikė – gerai, nes liftu saugu važiuoti. Jis tik jautresnis įvairioms situacijoms.

„Baltijos liftai“ vadovas sakė, kad liftininkai turi vieną taisyklę – negali visi kilti vienu liftu, nes jei įstrigtų, turi būti kas išlaisvintų. Anot M. Romaškos, greičio ribotuvai yra lifto saugumo garantai.

– Greičio ribotuvas – tai įrenginys, kuris atsakingas už vieną svarbiausių saugos mazgų. Kai kažkas kyla liftu, sukasi greičio ribotuvas. Tai tas saugos mazgas, kuris užstrigtina lifto kabiną.

Pagal teisės aktus reglamentuota, kad keleivį išlaisvinti privaloma per vieną valandą.

– Tai saugumo garantas?

– Taip.

– Kai užstringa šis aparatas ir kartu užstrigtina liftą, kas toliau? Per kiek laiko atvažiuoja mechanikai?

– Pagal teisės aktus reglamentuota, kad keleivį išlaisvinti privaloma per vieną valandą. Švyturėlių neturime, turime tik oranžinius signalus, kurie nesuteikia pirmumo teisės.

– Kiek Vilniuje dar yra tokių senovinių liftų?

– Vilniuje senų liftų – apie 40 proc. Liftai statyti 1960–1970 m. Didžioji dalis perkopę 40 metų ribą, kai lifto gamintojas, kuris sumontavo, jam suteikė 25 metų tarnavimo laiką. Turime vieną rekordininką – liftą Žirmūnuose, kuris veikia jau 66-erius metus. Juos reikia remontuoti, modernizuoti.

– Jis vis dar veikia? Žmonės juo keliasi?

– Veikia, nes prižiūrimas.

– Kokia situacija Karoliniškėse, kur prieš gerą savaitę užstrigo keli žmonės – buvo ir vaikas, kūdikis. Ar jums žinoma ši situacija?

– Taip. Užstrigo keturi žmonės. Kvietė pagalbą. Mūsų dispečerinė signalą gavo. Įvyko ar techninis gedimas, ar kažkas panašaus, kad negirdėjo vieni kitų.

– Nepavyko susikalbėti?

– Taip. Greičiausiai buvo lifto perkrova, nors kilogramų skaičius ir mažesnis, nei nurodyta lifto pase. Bet liftas jau tikrai senas, nusidėvėjęs, todėl į svorį reaguoja jautriau. Visada rekomenduojame užstrigus lifte nepanikuoti, nes jei jis užstrigo, jis tikrai saugioje padėtyje ir nieko daugiau nebus. Dažnai pirmiausia skambina į bendrąjį pagalbos telefoną 112, o ne į mūsų liftų avarinę tarnybą. Dažnai ugniagesiai gelbėtojai privalo vykti į tokius iškvietimus, bet jie baigiasi tuo, kad sulaužomos durys – padaroma žala liftui.

Vieno daugiabučio namo gyventojas, seniau dirbęs liftininku, sakė, kad lifte negalima šokinėti, strykčioti ar kitaip aktyviai judėti.

– Ko nereikėtų daryti lifte?

– Važiuojant žemyn – jokiu būdų nešokinėti. Užtenka pasisūpuoti ir gaudytuvai gaudo – nes susidaro pagreitis žemyn. Taip suveikia greičio ribotuvas.

– Jūs kaip ir namo prižiūrėtojas, seniau buvęs liftininku?

– Kažkada keisdavome reduktorių tepalus vos ne kiekvienais metais. Dabar niekas jų nekeičia.

– Kiek metų senajam liftui?

– Nuo pat namo pastatymo pradžios. Renovuotam namui tik valdymą pakeitė, o gervė ir visa kita – sena. Esu liftų mechanikas, seniau aptarnavęs šį liftą. Visi šiame rajone namai – mano. Visa technika genda.

– Ar tekę girdėti istorijų apie klaustrofobiją, kai bijo kilti liftu?

– Kai įstringa – baisiai bijo.

– Buvo kažkada įstrigę?

– Buvo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Liftų situaciją pakomentavo ir liftus prižiūrintis mechanikas.

– Ar daug skirtumų tarp naujo ir seno liftų?

– Remonto atžvilgiu labai didelis skirtumas, prie naujo labai mažai tenka dirbti, dažniausiai prie senų – seni laidai, kontaktai.

– Ką daryti ir ko nedaryti užstrigus?

– Geriausia nelaužyti durų.

– Kaip jas laužo?

– Išstumia, išspiria. Ir pavojinga, ir gadinamas liftas.