Didžiausias pelnas – „Kauno energijos“, nuostolis – „Kauno vandenų“

Savivaldybės kontroliuojamos bendrovės ir įmonės viščiukus skaičiuoja ne rudenį, bet žiemos pabaigoje. Šį darbą padarė dar ne visos įstaigos, tačiau jau maždaug aišku, kurios pernai dirbo pelningai, o kurios metus baigė su nuostoliais.

Turtų nesusikrovė niekas

Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamų bendrovių ir įmonių buhalteriai praėjusių metų finansines ataskaitas į savivaldybę greičiausiai suneš per šią savaitę. Įstaigų veiklą turintys kontroliuoti jų vadovai jau žino arba bent nuspėja, kaip pavyko baigti praėjusius metus.

Bendrovėms ir įmonėms, kontroliuojamoms Kauno savivaldybės, sekėsi skirtingai, tačiau nė viena nepasižymėjo nei uždirbusi išskirtinių turtų, nei prašvilpusi milijonų.

Lyderis – „Kauno energija“

Didžiausiu pelnu gali pasigirti „Kauno energija“. Jau suskaičiuota, kad per praėjusius metus gautas grynas akcinės bendrovės pelnas viršija 1,8 mln. litų.

Ką daryti su pelnu, bus sprendžiama akcininkų susirinkime, kuris bus šaukiamas pavasarį. Lemiamą žodį tars Kauno miesto valdžia, nes savivaldybei priklauso beveik 93 proc. bendrovės akcijų.

„Pelnas nėra labai įspūdingas, tad juo svaraus dydžio savivaldybės skolos padengti nepavyks, todėl buvome preliminariai pasitarę, kad tas pelnas turėtų būti naudojamas investicijoms. Šiais metais “Kauno energijos„ laukia svarbūs darbai, susiję su “Šilko„ ir “Inkaro„ katilinių rekonstrukcija“, – kalbėjo „Kauno energijos“ Stebėtojų tarybos pirmininkas, Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Pernai „Kauno energija“ akcininkams išmokėjo daugiau nei 10,6 mln. litų dividendų. Toks pelnas susidarė, nes prie jo buvo priskirta 5,5 mln. litų dydžio bauda, kurią Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu „Kauno energijai“ sumokėjo Kauno termofikacijos elektrinė.

Dosnius dividendus gavusi savivaldybė milijonus grąžino „Kauno energijai“ kaip skolą. Savivaldybės įsiskolinimas jos kontroliuojamai bendrovei šiuo metu siekia 13,5 mln. litų. Per praėjusius metus jis padidėjo milijonu litų.

Tikisi, kad daug neims

Pelningai pernai dirbo ir „Kauno švara“. Bendrovės generalinis direktorius Dalius Tumynas skaičiuoja, kad pelnas siekia beveik 1,2 mln. litų.

„Apytikriai tokio pelno ir tikėjomės. Iš jo reikės formuoti rezervą, kažkiek skirti investicijoms. Būtų gerai, jei akcininkams dividendų išmokėti užtektų 500 tūkst. litų“, – vylėsi D.Tumynas.

Užpernai dividendų „Kauno švara“ vieninteliam akcininkui – Kauno miesto savivaldybei – nemokėjo, todėl pernai turėjo atseikėti 4 mln. litų. Pusė sumos buvo panaudota savivaldybės skolos bendrovės padengimui. „Kauno švarai“ savivaldybė skolinga ir šiuo metu.

A.Kupčinskas teigė, kad preliminariai tartasi tik dėl galimų „Kauno energijos“ pelno dalybos variantų. Nei dėl „Kauno švaros“, nei dėl kitų pernai nenuostolingai veikusių bendrovių pelno panaudojimo kol kas jokio pasitarimo nebūta.

„Tarsimės, kai bus tvirtinamas šių metų biudžetas. Tada matysis, kiek ir kam reikia lėšų“, – sakė meras. Savivaldybės biudžetą ketinama patvirtinti šį mėnesį.

„Kauno vandenys“ – nuostolingi

Prie didžiųjų savivaldybės bendrovių priskiriami ir „Kauno vandenys“, tačiau šios bendrovės metinės finansinės ataskaitos pabaigoje nurodytas skaičius bus su minuso ženklu.

„Turėtų būti apie milijonas litų nuostolių. Užpernai nuostoliai siekė 1,5 mln. litų, todėl galima sakyti, kad nuostoliai mažėja“, – pozityviai į nuostolingą veiklą bandė žvelgti bendrovės vadovas Linas Baltrėnas.

„Nuostolis galėjo būti dar mažesnis, jei nauji vandens įkainiai būtų patvirtinti nuo parėjusių metų sausio. Kaina pasikeitė tik nuo rugsėjo“, – teisinosi nuostolingiausiai savivaldybės kontroliuojamai bendrovei vadovaujantis L.Baltrėnas.

Vežėjams sekėsi panašiai

Savivaldybės kontroliuojamoms viešojo transporto bendrovėms sekėsi panašiai, tačiau praėjusius metus jos baigė su skirtingu pajamų ir išlaidu balansu. „Autrolio“ metinės ataskaitos pabaigoje greičiausiai matysis maždaug 0,4 mln. litų nuostolis, „Kauno autobusų“ – nedidelis pelnas.

„Yra daug faktorių, kurie neleidžia dirbti pelningai. Turime tenkinti viešąjį interesą, todėl kartais tenka daryti tai, kas yra nuostolinga. Pavyzdžiui, Aleksoto funikulieriaus priežiūra niekada nebus pelninga, bet miestui to reikia“, – kalbėjo „Autrolio“ generalinis direktorius Gintaras Činikas.

„Metinėje ataskaitoje matysis pelnas per milijoną litų, bet tai nėra tikras pelnas, nes kai pirkome dujinius autobusus, avansu gavome kompensacijas. O realus pelnas yra per žingsnį nuo nuostolio – vos per 100 tūkst. litų“, – sakė „Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Smukdo savivaldybės skolos

„Kauno autobusų“ vadovas teigė, kad pelningai baigti metus pavyko dėl aktyvaus taupymo režimo, kurio ilgai laikytis nepavyks.

„Nepirkome to, be ko galėjome pernai išgyventi. Taip pavyko pasiekti tam tikrą rezultatą, bet tai trumpalaikis pasiekimas. Ilgai taip taupiai gyventi negalima“, – teigė M.Grigelis.

Didžiausia „Autrolio“ ir „Kauno autobusų“ našta – didėjanti jų savininkės, Kauno miesto savivaldybės, skola.

„Per praėjusius metus savivaldybės skola mums padidėjo nuo 10 iki 17 mln. litų“, – atskleidė G.Činikas.

Savivaldybės skola „Kauno autobusams“ jau peržengė 23 mln. litų ribą.

„Savivaldybės skolos tiesiogiai su metiniu pelnu sieti negalima. Vis dėlto aš manau, kad jei ne savivaldybės skola, mūsų metinis pelnas galėtų būti maždaug 0,5 mln. litų didesnis“, – svarstė M.Grigelis.

Viliasi išsikapstyti iš minuso

Nuostolingai praėjusius metus baigė, tačiau su viltimi į šiuos žiūri bendrovė „Kauno gatvių apšvietimas“ ir savivaldybės įmonės statusą turintis „Kauno planas“.

„Dar nesuvedėme visų rezultatų, bet jau aišku, kad balansas bus su minuso ženklu. Tačiau minusas bus mažesnis nei pernai, kai nuostoliai siekė 0,5 mln. litų. O į šiuos metus žiūriu optimistiškai. Juos turėtume baigti daug sėkmingiau“, – vylėsi „Kauno gatvių apšvietimo“ vadovas Kęstutis Žuromskas.

Prieš kelerius metus milijoniniu pelnu galėjusio pasigirti „Kauno plano“ direktorius Gediminas Šinkūnas teigė, kad praėjusieji metai pažymėti maždaug 0,3 mln. litų nuostoliu, nes savivaldybė pernai sumokėjo tik nedidelę dalį jos užsakymams įvykdyti reikalingų lėšų.

Pelnas baigėsi per krizę

„Iki ekonominio sunkmečio būdavo pelnas, bet nuo 2009 m. – visada nuostolis. Buhalterė dar visko nesuskaičiavo, tačiau nuostolis bus ir šiemet“, – guodėsi „Centrinio knygyno“ direktorė Stasė Gadliauskienė.

„Praėjusių metų skaičių dar neturime ir mes, bet 2011 m. buvome baigę su nedideliu pelnu. Krizės metais kažko geriau ir nesitikėjome. Galų gale mūsų įmonė ir kurta ne pelno siekimui, o sveikatos priežiūrai“, – sakė Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties direktorė Albina Dlugoborskienė.

Ne pačius geriausius laikus išgyvena Laboratorinių bandymų centras, tačiau jam vis pavyksta gauti pelną.

„Konkurencija labai aštri, mūsų paslaugų kainos krinta, o sąnaudos didėja. Kol kas dar sugebame laikytis, pernai akcininkams išmokėjome 250 tūkst. litų dividendų, o pernai pelno turėjome per 100 tūkst. litų“, – kalbėjo įstaigos vadovas Gediminas Antanas Kunčinas.

Balansuoja ant ribos

Dėl „Kauno komunalinio ir butų ūkio“ administruojamų namų seilę varvina ne vienas konkurentas, tačiau bendrovė pasakiškais pelnais pasigirti negali. Įstaigos direktorius Virginijus Tamošiūnas sakė dar nežinantis, kaip atrodys metinė finansų ataskaita, tačiau spėjo, kad ji bus panaši į užpernykštę, kurioje figūravo nedidelis pelnas.

„Ne, milijoninių pelnų nebus. Iš kur jie gali būti? Turime didelę skolą seniai atleistiems kiemsargiams, avarinę tarnybą gavome su nuostoliais. Neaišku, kada tas skolas sumokėsime“, – guodėsi V.Tamošiūnas.

Tikslios praėjusių metų finansinės padėties teigė dar nežinantis ir savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Algirdas Verbickas.

„Iki 200 tūkst. litų pelno gal bus“, – svarstė direktorius.

Su panašiu pelnu praėjusius metus turėjo baigti ir „Stoties turgus“. „Kauno aikštelė“ gavo nedidelį pelną, kino teatras „Romuva“ dirbo nuostolingai.

Savivaldybės kontroliuojamų įmonių rodikliai

Pernai, negalutiniais skaičiavimais, veikė pelningai:

„Kauno energija“ (apie 1,8 mln. litų)

„Kauno švara“ (apie 1,2 mln. litų)

„Kapinių priežiūra“ (0,2 mln. litų)

„Stoties turgus“ (0,15 mln. litų)

Laboratorinių bandymų centras (0,15 mln. litų)

„Kauno autobusai“ (0,1 mln. litų)

„Kauno aikštelė“ (0,01 mln. litų)

„Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (spėjamas pelnas)

„Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (spėjama)

Pernai veikė nuostolingai (skaičiai apytiksliai)

„Kauno vandenys“ (- 1 mln. litų)

„Autrolis“ (- 0,4 mln. litų)

„Kauno planas“ ( - 0,3 mln. litų)

„Kauno gatvių apšvietimas“ (spėjamas nuostolis)

„Centrinis knygynas“ (spėjamas nuostolis)

„Romuva“ (spėjamas nuostolis)