Pavargę nuo šurmulio miestiečiai bent gurkšnio atgaivos ieško gamtoje. Vieniems užtenka papietauti prisėdus ant kelmo, kiti neįsivaizduoja poilsio be palapinės ir dūmo kvapo.

Kelionė trunka pusdienį

Iškyla į gamtą – pramoga, kuri Lietuvoje vis dar prieinama nemokant mokesčių už automobilio statymą, palapinės vietą, malkas. Kauniečiams nė nebūtina sukarti šimto ar pusantro šimto kilometrų, kad galėtų pabūti miške, parymoti prie tekančio ar stovinčio vandens telkinio.

Taupant degalus ir laiką galima rinktis pakaunėje esančias poilsiavietes. Nemažai jų miškininkai yra įrengę Kauno rajone, prie Kauno marių ir Nemuno.

Nesilaikantieji taisyklių gali užsitraukti gamtos apsaugos inspektorių nemalonę. Tačiau daugelis dar nėra su jais susidūrę ir mano, kad pastatę palapinę ant upės kranto ar atokiame miške taisyklių  nepažeidžia.

Antai Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatytų taisyklių laikomasi kur kas griežčiau. Už Atlanto emigravę lietuviai supranta, kad iškylavimas Lietuvos vietovėse yra didelė vertybė. Dėl analogiškos pramogos Amerikoje gali sukarti apie 500 kilometrų pirmyn ir tiek pat atgal.

Iš Kauno kilusi Ingrida Žemaitienė su vyru Nerijumi Čikagoje gyvena 9 metus. Iki gimstant dukrai, beveik kiekvieną savaitgalį pora iškylaudavo gamtoje, pagausėjusi šeima vėl grįžta prie savo tradicijų. Iki artimiausių stovyklaviečių jiems tenka važiuoti maždaug 3 valandas, o nuošalesnių poilsiaviečių randa maždaug po 6 valandų kelionės.

Prie vandens telkinių Žemaičius gina ne vien noras pakvėpuoti grynu oru, bet ir vyro pomėgis žvejoti. Lietuvių šeima neužmiršo ant laužo virtos žuvienės arba ant laužo pačirškintų šviežių žuvų kvapo ir skonio.

Pasak Ingridos, labai daug amerikiečių taip pat mėgta žvejoti, tačiau pagautą laimikį jie tuoj pat paleidžia. Ingridos šeima su kitais savo draugais lietuviais į gamtą važiuoja prisidėję krepšius salotų, marinuotos mėsos. Didžiausią malonumą teikia šviežių žuvų patiekalų gaminimas.

"Amerikiečiams labai keista žiūrėti, kaip mes darinėjame žuvis. Dauguma valgo tik parduotuvėje pirktas", – pastebėjo moteris.

Kone kiekviena amerikiečių šeima neįsivaizduoja gyvenimo be kepsninės. Jei neturi nuosavo kiemo, tai šį atributą sėkmingai naudoja balkone. Lietuviams keista, kad nemažai amerikiečių maistą jose skrudina ne ant anglių, o dujiniais įrenginiais – taip greičiau ir paprasčiau.

Pusgaminių prikrauti šaldikliai

Lietuvių šeima nesusižavėjo ir kitais amerikietiško iškylavimo gamtoje ypatumais. Amerikos senbuviai dažnai pirmenybę teikia specialiai kepsninėms skirtiems pusgaminiams – mėsainiams, kurių yra pridėję savo šaldiklius. Telieka pakepti mėsą, įdėti ją į bandelę ir užsipilti padažo. Šios šalies gyventojai taip pat mėgsta ant grotelių keptus  didkepsnius.

Amerikiečių vaikai sėdėjimo prie laužo neįsivaizduoja be minkštos masės saldainių (amerikiečiai juos vadina "marshmallow"), užmautų ant pagaliuko, skrudinimo.

Indrida ir Nerijus Žemaičiai prieš kelerius metus nustojo valgyti mėsą, tačiau patiekalų, keptų ant anglių, neatsisakė. Jie skrudina įvairiausius daržovių vėrinius, paįvairintus sojų mėsos gabaliukais, grybais, žuvimis. Kartais jie pasigamina paplotėlių iš pupelių. "Išverdame paprastų  pupelių, sumalame ir iš jų gaminame paplotėlius", – trumpai mėsą pakeičiančio patiekalo receptą nusakė pašnekovė.

Be to, lietuviai lauže mėgsta kepti bulves, perpjautas pusiau, apibarstytas prieskoniais ir įvyniotas į foliją. Net ir būdami gamtoje, lietuvių emigrantai pasigamina tradicinio gimtinės patiekalo – šaltibarščių.

Kiti į Ameriką emigravę lietuviai, pasak Ingridos, ištikimi šašlykams. Apskritai lietuviams emigrantams svarbi maisto kokybė, todėl jie linkę mokėti brangiau. "Tiesa, pastebėjau, kad pastaruoju metu vis daugiau amerikiečių užsuka į sveiko maisto parduotuves", – pridūrė Ingrida.

Ilgisi laukinės gamtos

Iškylos gamtoje už Atlanto taip pat skiriasi ir taisyklėmis. Amerikoje malkos laužui yra perkamos, daugelyje stovyklaviečių rinkti malkas miške draudžiama. Žemaičių šeima mėgsta stovyklauti Viskonsino valstijoje, kurios gamta labai panaši į Lietuvos.
"Mes – lietuviai, ir liekam lietuviai, niekam nematant pasirenkame sausuolių, amerikiečiai to nedaro, jie paklūsta taisyklėms", – juokėsi pašnekovė.

Įsikurti su palapine, pasak Ingridos, galima tik oficialiose stovyklavietėse, kuriose reikia sumokėti už palapinę, automobilį ir kitas paslaugas. Kai kur yra ne tik tualetai, bet ir dušai.

Be to, tokiose stovyklavietėse siūloma įvairių vandens pramogų, daug kas atsiveža nuosavų valčių, dviračių, būna įrengtos tinklinio aikštelės. Nuošalumo daugelyje tokių poilsio vietų nenusipirksi, palapinė prie palapinės – įprasta stovyklavimo aplinka. Palapines griežtai draudžiama statyti ant žolės – joms paskirta vieta, pastačius už nustatytos ribos, tuoj prisistato prižiūrėtojas ir liepia laikytis taisyklių.

Tiesa, lietuvių šeima yra atradusi vieną nemokamą nuošalesnę stovyklavietę, kuri įtraukta į keliaujančiųjų baidarėmis maršrutą. Tačiau ji turi trūkumą – nuo namų iki jos reikia važiuoti bemaž pusę tūkstančio kilometrų.

"Kažkur nuvažiuoti, savo nuožiūra pasistatyti palapinę – Amerikoje negalima. Esame daug išvažinėję ir išieškoję", – tikino Ingrida. Todėl grįžę į gimtą kraštą Žemaičiai ieško progos bent kelioms dienoms ištrūkti į laukinę gamtą, aplankyti ežeringąsias Lietuvos vietoves.

Žemaičių šeimos vėrinukai

Į aliejaus ir prieskonių marinatą dedamai "Tofu" (sojos mėsa) gabaliukai, žali pievagrybiai, pjaustytos cukinijos ir svogūnų galvutės. Keik palaikius, ant iešmelių paeiliui veriami marinuoti gabaliukai. Virš anglių šie "asorti" kepami, kol apskrunda.

Vegetariški pupelių paplotėliai

Gerai išvirtos pupelės, lęšiai sumalami mėsmale, pridėjus prieskonių formuojami paplotėliai. Pakepti ant grotelių paplotėliai labai tinka prie salotų arba gali būti dedami ant bandelės – tai vegetariškas mėsainis.

Tįstantys saldumynai

Parduotuvėje įsigijus specialių, į kempinę panašių kramtomų saldainių, užsikūrus laužą reikės surasti bent pusės metro ilgio rykščių ar pagaliukų, ant kurių juos bus galima užmauti. Saldainių kaitinti ilgai nereikia, vos sušilę jie pradeda lydytis tarsi olandiškas sūris. Šiuos saldumynus patariama valgyti, kol jie šilti. Vaikus šie saldėsiai žavi ne tiek dėl skonio, kiek dėl gaminimo proceso.

Aplinkosaugininkų patarimai

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Antanas Petrauskas perspėja:

Teritoriją, esančią arčiau nei 25 m iki vandens telkinio, galima tik šienauti. Čia draudžiama statyti automobilius, palapines, kurti laužus, pasitiesti patiesalą ir kaitintis ar pasistačius lauko baldus pietauti.

Miške automobiliu galima važiuoti tik keliukais.

Automobilį galima statyti tik tam skirtose vietose, negalima jo palikti pasukus iš keliuko ant miško paklotės.

Laužą galima kurti tik miškininkų įrengtose laužavietėse. Jos dažniausiai būna aptvertos akmenimis, prie stovyklavietės turi būti pastatytas ženklas.

Kur galima statyti palapinę – nurodo specialūs ženklai. Palapinės negalima statyti ant pievos, reikia ieškoti vietos, kur nėra žaliuojančios žolės.

Jei nusprendėte pailsėti nepažymėtoje poilsiavietėje ar stovyklavietėje, nenusižengsite taisyklėms, jei automobilį paliksite ant keliuko, maistą kepsite mobilioje kepsninėje, visas šiukšles surinksite ir išsivešite.

Rinkti nudžiūvusių medžių šakas laužui – leidžiama, kirsti augančius ir sausuolius medžius – draudžiama.

Jei gamtosaugininkai aptinka, kad stovyklautojai palieka poilsiavietę prišiukšlintą, jiems skiriama ne tik bauda, bet ir privalu surinkti savo ir anksčiau stovyklavusių žmonių šiukšles.

Bauda už minėtus pažeidimus – apie 100 litų.

Populiariausios poilsiavietės aplink Kauną

Stovyklavietės, kuriose leidžiama statyti palapines:

Pakarklės miške. Važiuojant nuo Kauno Vilkijos link, pravažiavus posūkį į Kulautuvą ir pavažiavus dar apie 6 km, ties Batniava, yra nuoroda į Paštuvos vienuolyną. Poilsiavietė įrengta pavažiavus keliuku pro vienuolyną, netoli Nemuno upės. Čia yra tualetas, miškininkai yra paruošę malkų.

Lomankos miške. Įvažiavus į Raudondvarį, važiuojant pagrindine gatve nuo Kauno, reikia sukti į dešinę Bernatonių kryptimi. Bernatonių kaime reikia sukti į kairę, į Lomankos mišką. Pavažiavus nuo asfaltuoto kelio 1,5–2 km, pamatysite tvenkinį, prie kurio yra poilsiavietė. Joje rasite  malkų, yra tualetas.

Duobakalnio stovyklavietė prie Kauno marių. Važiuojant nuo Kauno  Piliuonos link, reikia pasukti Viršužiglio link. Viršužiglyje reikia sukti  Arlaviškių link, ties jomis ir yra įrengta poilsiavietė. Nuorodos prie kelio, kur sukti nėra, reikėtų pasiklausti vietinių žmonių. Šioje pailgoje poilsiavietėje gali apsistoti kelios šeimos, vieną palapinę nuo kitos skirs medžių grupės. Čia yra pastatyti šiukšlių surinkimo konteineriai, pavėsinės, laužavietės, tualetas, yra prieiga prie vandens.

Poilsiavietės, kuriose galima praleisti laiką be nakvynės:

"Samaninė" Šilėnų girininkijoje. Važiuojant nuo Kauno Piliuonos link, prie kelio pamatysite nuorodą ant ąžuolinės lentos į poilsiavietę. Šią vietą mėgsta vestuvininkai, vietos užtenka kelioms žmonių grupėms. Yra laužaviečių, lauko židinys, baldų. Malkų galima prisirinkti iš aplinkinio miško arba reikia atsivežti savų.

Laumėnų poilsiavietė prie Kauno marių Vaišvydavos kaime. Ją galima rasti nuo Kauno važiuojant Žiegždrių link. Poilsiavietė įrengta vaizdingose Žaisos upelio ir Kauno marių pakrantėse. 1959–1960 m. šioje vietoje įveisti vertingi mokslui ir mokymui želdiniai.
Girionių poilsiavietė Vaišvydavos kaime. Prie pat – Kauno marios, yra įrengta čiuožykla vaikams, patogi aikštelė automobiliams, atliekų surinkimo konteineris.

Poilsiaviečių, kur galima apsistoti be nakvynės, yra visose Kauno miškų urėdijos girininkijose. Žemėlapį su jų nuorodomis galima nemokamai gauti Kauno miškų urėdijos administracijoje (Romainių g. 2).

Informacijos apie poilsiavietes ir lankytinas vietas Kauno marių pakrantėse galima teirautis Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje (Liepų g. 12, Girionių k.) arba Kauno marių regioninio parko direkcijoje (Miškininkų g. 2, Vaišvydava).