Ežerus okupuoja chuliganai Pereiti į pagrindinį turinį

Ežerus okupuoja chuliganai

2012-07-21 12:00
Ežerus        okupuoja        chuliganai
Ežerus okupuoja chuliganai / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Vasarą vandens telkinius raižo daug pramoginių laivų ir vandens motociklų. Pastarieji kelia pavojų aplinkiniams, o kateriai nesilaiko saugos taisyklių plukdydami keleivius.

Erzina motociklai

Vandens telkiniai vilioja ne tik maudynėmis, saulės voniomis, bet ir galimybe paplaukioti su pramoginiais kateriais, jachtomis. Netrūksta ir vandens motociklais lakstančių aktyvaus poilsio mėgėjų. Kai kurie specialiai zuja arti besimaudančių žmonių, erzina ne tik triukšmu, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai.

Prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo nelaimė, kai Lampėdžių karjere vandens chuliganas sužeidė besimaudančią merginą. Ji po šio įvykio liko neįgali.

Vasaromis šalyje nuolat įvyksta ir daugiau nelaimių, į kurias pakliūva patys motociklininkai.

Taip pat jie erzina ir pramoginių laivų savininkus. Po Kauno marias kateriu žmones plukdantis Rimas pasakojo, kad motociklininkai trikdo ramią laivybą. „Kažkodėl jiems būtina apsukti kelis ratus aplink plaukiantį katerį ar jachtą. Kai žinai, kad nemažai tų motociklininkų neturi plaukiojimo patirties, neramu, kad nesuvaldę technikos jie atsitrenks į laivo bortą, o paskui laukia tik nereikalingi rūpesčiai tiek dėl galimų patrakusių motociklininkų traumų, tiek dėl savų laivų“, – piktinosi Rimas.

Nepaiso draudimų

Motociklininkai dažnai nepaiso draudimo lakstyti vandens motociklais arčiau kaip 500 m nuo maudyklų ribos.

Taip pat jiems knieti pasiautėti ir telkiniuose, kur tai daryti griežtai draudžiama. Motociklais pramogauti leidžiama ne mažesniuose kaip 500 ha ploto ežeruose ir vienintelėje upėje – Nemune.

Jiems nevalia plaukioti Lampėdžių karjere, kuris tokioms pramogoms laikomas per mažu. Vis dėlto ten dažnai galima pamatyti vaizdą, kai vandenų chuliganai zigzagais pralekia netoli besimaudančių žmonių. „Užpernai su policija nubaudėme 15, pernai – 8 vandens motociklininkus, plaukiojusius Lampėdžiuose. Šiemet kol kas nenubaudėme nė vieno“, – teigė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis.

Kaune miesto ir rajono apylinkėse vandens motociklais galima plaukioti tik Kauno mariose ir Nemune. Kitur plaukiojantys šia technika baudžiami iki kelių šimtų litų bauda. Be to, ir leistinuose motociklininkų pramogoms telkiniuose prie kranto turi būti įrengta įvaža, kuria galima atgabenti ir saugiai į vandenį nuleisti motociklą.

Nenori mokytis

Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovė ryšiams su visuomene Neringa Maciūtė tvirtino, kad per specialius saugos laivybos inspektorių reidus daugiausiai įkliūva pramogaujantys vandenyje motociklininkai. Pagrindinis jų nusižengimas – plaukiojimas be laivavedžio kvalifikacijos liudijimo. „Šiemet su Kauno policijos pareigūnais dėl to nubaudėme 16 pažeidėjų“, – sakė N.Maciūtė. Už lakstymą vandenių be liudijimų jiems šią vasarą paskirta 8,5 tūkst. litų baudų.

Norintieji plaukioti vandens motociklu privalo išklausyti laivavedžio kursus, gauti pažymėjimą ir po to išlaikyti kvalifikacijos egzaminą Lietuvos saugios laivybos administracijoje.

Kursus rengiančios įmonės „Vylima“ savininkas Vytautas Mazeliauskas pastebi, kad klientų padaugėja po laivybos inspektorių reidų. „Vadinasi, nemažai įsigijusių vandens motociklus iš pradžių pramogauja be dokumentų“, – mano jis.

Penkių savaičių kursai Kaune kainuoja 500 litų. Įdomu, kad išlaikę egzaminus ir gavę kvalifikacijos pažymėjimą motociklų savininkai vis tiek dar negali sėsti ant motociklo, nes iš pradžių suteikiama teisė vairuoti tik iki 150 AG variklius turinčias vandens transporto priemones: katerius, motorines valtis (jei variklis nėra galingesnis nei 5,4 AG, kvalifikacijos liudijimo nereikia). Daugelis vandens motociklų turi galingesnius nei 200 AG variklius, todėl jų savininkams reikia laukti visus metus ir tik po to jie gali papildomai baigti tobulinimosi kursus, kurie trunka dvi savaites ir atsieina 300 litų. Per tą laukimo laikotarpį retas motociklo savininkas atsispiria pagundai nepalakstyti vandeniu turima technika.

Nusižengia ir kiti

Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, inspektoriai nemažai nubaudžia ir laivų savininkų. „Dažniausi jų prasižengimai – neatlikta laivų techninė apžiūra“, – sakė N.Maciūtė.

Už tai Kauno regione nubausta 14 laivų savininkų. Jiems skirtos 100–200 litų baudos.

Pramoginiu laivu savaitgaliais pramogautojus Kauno mariose plukdantis Ričardas prisipažino, kad šiemet inspektoriai jį nubaudė 150 litų bauda už tai, kad plukdė daugiau keleivių, nei leistina jo laivo dokumentuose. „Susirinko švęsti ir paplaukioti 18 žmonių kompanija, o mano laivu galima vežti 15 asmenų. Sutikau priimti visus ir taip ir įkliuvau per pareigūnų reidą“, – šyptelėjo vyras.

Kiti jo kolegos yra mokėję baudas už tai, kad ne visiems keleiviams turėjo parūpinę liemenių. Šis prasižengimas patuština piniginę nuo 50 iki 200 litų. „Negalime piktnaudžiauti ir alkoholiu, nors pramogaujantys klientai nuolat siūlo išgerti su jais“, – dalijosi darbo įspūdžiais Ričardas. Jis tikino, kad iki šiol už tai nebuvo nubaustas nei jis, nei kuris nors jo kolega. Jei vairuojantysis laivą į inspektorių alkotesterį pripūstų daugiau kaip 0,41 promilės, turėtų sumokėti 500–1 000 litų baudą ir prarastų laivavedybos pažymėjimą 2 arba 3 metams.


Teisėsaugos akiratyje – kursų rengėjai

Gali išaiškėti, kad tvarkos mažai ne tik vandens telkiniuose, bet ir mokymo klasėse, kur rengiami mokymai valdyti laivus ir vandens motociklus. Neseniai Susisiekimo ministerija po gautų iš žmonių skundų dėl netinkamo laivavedžio kursų rengėjų darbo Kaune kreipėsi į teisėsaugą.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus, Panemunės policijos komisariatas tiria, ar prie Kauno marių jachtklubo patalpose veikusi įmonė „IBG Projects“ iš tiesų šimtams klientų nesuteikė jokių žinių, realiai nerengė kursų ir tik dalijo pažymėjimus, su kuriais žmonės po to ateidavo laikyti egzamino į Lietuvos saugios laivybos administraciją. Mažeikiuose registruotai ir Kaune veikusiai įmonei gali būti pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo.

Pasak LNK Žinių, įtariama, kad abejotinais būdais pažymėjimus įgijo garsus teatro režisierius Rimas Tuminas, buvęs Kauno apygardos teismo vadovas Albertas Milinis, buvęs Marijampolės policijos vadovas Edvardas Bukota, taip pat su nusikalstamu pasauliu siejami asmenys, Kauno politikai ir jų šeimų nariai. Kai kurie jų sako, kad pažymėjimus gavo sąžiningai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra