Kol miestas miega, duonkepiai sijoja miltus, minko tešlą ir skuba dar prieš aušrą pašauti duoną į krosnis, kad duris atvėrusių parduotuvių lentynose pūpsotų švieži ir šilti kepaliukai.

Tradicijas saugo fabrikai

Duonkepio profesija visais laikais buvo viena garbingiausių, o dar visai neseniai kone kiekvienoje kaimo troboje ypatingą vietą užimdavo aukštoji krosnis.

"Mokydama kepti duoną mama manęs paprašė įsidėmėti svarbiausią pamoką – niekada neiti prie tešlos blogos nuotaikos, kad neįminkyčiau į ją blogų emocijų", – pasakojo Aleksote gyvenanti 76-erių Onutė, duoną kepti išmokusi po Pirmojo pasaulinio karo.

Garbingoje trobos vietoje stūksanti krosnis šiandien pagal paskirtį nebenaudojama, tačiau išgriauti jos artimiesiems moteris neleidžia.

Tačiau kaimo vietovėse dar galima rasti trobų, kuriose įrengtose senovinėse krosnyse kepama tradicinė juoda duona. Kalbama, kad tos duonos skonis yra visiškai kitoks nei pirktinės.

"Dabar ir parduotuvėse galima nusipirkti labai skanios duonos. Turime ne tik technologijas, bet ir darbo rankų, kurios moka pagaminti ne prastesnę duoną", – sakė bendrovės "Fazer kepyklos" direktorė Zita Petkevičienė.

Naktį krosnys neatvėsta

Paklausta, kada išjungiamos krosnys, Z.Petkevičienė atsakė, kad jos šiltos nuolatos. Esą dirbama pamainomis, nes duona į prekybos centrus atvežama kelis kartus per dieną.

"Anksti ryte duoną vežame rytiniams pirkėjams, o popiet lentynose sudedami dar šilti kepaliukai tiems, kurie apsiperka po darbo", – aiškino bendrovės "Fazer kepyklos" prekybos direktorius Mindaugas Snarskis.

Jis įsitikinęs, kad kelis kartus per dieną veždama duoną kepykla laimi konkurencinę kovą dėl pirkėjo.

"Žmonės perka va šitaip, – dukart sugniaužė delną M.Snarskis. – Jie neskaito sudėties, bet tikrina, ar gaminys minkštas."

Duonos kepykloje darbas vyksta nuolatos: vieni rūpinasi žaliavų paruošimu, kiti – tikrina plikinį, treti ruošia raugą. Didesnės kepėjų pajėgos ruošia tešlą ir iš jos minko kepaliukus. Kiti darbuotojai prižiūri krosnį ir rūpinasi, kad iš jos iššauti gaminiai sėkmingai pasiektų aušinimo patalpą.

"Norime pateikti šviežią produktą, todėl dirbame ir naktimis. Žmonės pripratę prie tokio grafiko", – sakė Z.Petkevičienė.

Kai kuriuos duonos gaminius kepėjai paruošia per dvylika valandų, o, pavyzdžiui, penkiagrūdės duonos kepimas trunka tris paras ir beveik viskas daroma rankomis.

Prioritetas – duonai be E

Duonkepiai pastebėjo, kad pasklidus informacijai apie maisto papildus, kuriais gamintojai bando pailginti kepinio galiojimo laiką, kauniečiai ėmė atidžiau rinktis maisto produktus.

"Mes niekada nepiktnaudžiavome konservantais, tačiau dabar stengiamės dar daugiau dėmesio skirti natūralių gaminių pasiūlai formuoti", – tikino M.Snarskis.

Duonos gaminių dešimtuke – natūraliai rauginta be mielių juoda duona, duona su priedais ir batonai.

M.Snarskis džiaugiasi, kad bendrovė "Fazer kepyklos" išsikovojo rimtą poziciją sumuštinių duonos rinkoje.

"AC Nielsen" duomenimis, per metus lietuviai nuperka beveik 103,4 mln. kg duonos gaminių, kurių vertė siekia 132,6 mln. eurų (457,5 mln. litų).