Darius mėgo piešti nuo pat mažens, o atėjus paauglystei, susidomėjo ir grafičio menu.

„Pradėjau piešti ant popieriaus, paskui jau užsimaniau, aišku, nusipirkti pirmuosius aerozolinius dažus. Ir eidavome piešti į apleistas statybas ar kitas panašias vietas“, – pasakojo grafičio meistras Darius Janonis.

Šio pomėgio Darius taip niekuomet ir neapleido. Bėgant laikui tai tapo ne tik hobiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Dabar vyro dizainai puošia ne vieną pastato sieną. Darius tikina, kad su metais į gatvės tapybą visuomenė žiūri vis pozityviau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Anksčiau, kai paišydavome ant sienų, dažniau susidurdavome su neigiama nuomone. Dabar, jau kokius pastaruosius penkerius metus, retai kada išgirsi blogą nuomonę – daugelis tai vertina pozityviai“, – teigė grafičio meistras.

Kai kuriems sostinės gyventojams grafičiai asocijuojasi su išterliotomis pastatų sienomis, kitiems tai – menas.

„Kaip čia pasakius, tam tikri piešiniai tai – menas, kiti – ne, ypač jei būna prirašyta negražių žodžių ar pripiešta terlionių“, – sakė kalbinta moteris. 

„Slidi riba – tarp meno ir vandalizmo“, – porino vyras.

„Man patinka. Manau, kad tai – menas“, – atviravo pašnekovė.

Nepažeisdami įstatymų, grafitininkai legaliai puošti sienas gali septyniose Vilniaus vietose. 

„Tokios legalios grafičio piešimo vietos yra ne vienoje valstybėje, kaip alternatyva tiems nelegaliems grafičio piešėjams. Kad jiems būtų galimybė pasireikšti legaliai“, – konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.

Kokybė tų grafičių, nupieštų legaliose vietose, yra daug geresnė nei nelegalių. Tai galėtų būti rimta konkurencija nelegalių grafičių piešėjams.

„Mano akimis, kokybė tų grafičių, nupieštų legaliose vietose, yra daug geresnė nei nelegalių. Tai galėtų būti rimta konkurencija nelegalių grafičių piešėjams“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovas Jevgenijus Liepis.

„Yra septynios grafitininkams skirtos vietos, bet tik trys iš jų – kiek patrauklesnės, kur gali ir pats neuždusdamas papiešti“, – kalbėjo D. Janonis. 

Nors legalių vietų pasireikšti grafitininkams yra, sostinės savivaldybei vis dar tenka tvarkyti neleistinose vietose grafičiais išpieštas pastatų sienas. Praeitais metais teko nuvalyti ir perdažyti 27 tūkst. kv. m. sienų. Miestui tai kainavo daugiau kaip 130 tūkst. eurų.

Praeitais metais pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Reikia pastebėti, kad tų vandalizmo atvejų mažėja.

„Ir tie nuostoliai, tos sumos yra stabilios metai iš metų. Jei centrinėje miesto dalyje, kur daugiau dėmesio rodome, grafičių mažėja, tai kitose miesto vietose tų apipieštų ir dar netvarkytų pastatų yra gana daug“, – teigė G. Leperskas.

Už nelegalų piešimą ant pastatų sienų gresia bauda iki 750 eurų. Taip pat gali būti skirtas areštas arba laisvės atėmimas.

„Praeitais metais pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Reikia pastebėti, kad tų vandalizmo atvejų mažėja“, – komentavo J. Liepis.

Grafičio menu užsiimantis Darius neslepia, kad ir jam yra tekę dėl savo piešinių pabendrauti su pareigūnais.

„Teko, ir ne vieną kartą. Turbūt tai buvo tam tikros gyvenimo pamokos, iš kurių pasimokai“, – atviravo Darius.

Viena iš Vilniaus erdvių, kurioje galima legaliai piešti, yra „Panoramos“ požeminės perėjos sienos. Tiesa, ne visiems gyventojams tai patinka.

„Terlionė“, – piktinosi užkalbinta praeivė, paklausta, ar patinka piešiniai ant sienų.

„Nėra gražu, bet gal geriau šioje vietoje piešti nei ant namų sienų“, – svarstė kita moteris. 

Savivaldybė įprastai uždažo ar nuvalo ant valdžios pastatų ar paminklų paliktus grafičius. Daugiabučių gyventojai išterliotas sienas turėtų susitvarkyti patys.

Daugiabučių namų gyventojai, kaip ir nuosavo namo šeimininkai, sienas turi tvarkytis patys. Daugiabutis lygiai taip pat yra nuosavas namas – tik savininkų daugiau“, – sakė G. Leperskas.

Legaliai grafičiu puošti sienas net ir leistinose sostinės erdvėse galima tik nuo 8 iki 22 val.