Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (VGPUL) slegia skolų ir finansinių įsipareigojimų kreditoriams našta. Tačiau jos vadovai tikina, kad dėl to nekenčia nei įstaigos pacientai, nei darbuotojai.

Kupiškio ir Ukmergės ligoninės skęsta skolose, darbuotojams atlyginimai vėluoja kone metus. Medikai, norintys gauti bent dalį uždirbtos algos, įstaigos vadovybei turi raštu išdėstyti, kodėl jiems reikalingi pinigai.

Finansinės sveikatos sektoriaus bėdos priartėjo ir prie sostinės – prabilta, kad nedelsiant reikia gelbėti įsipareigojimų kreditoriams slegiamą VGPUL. Girdi, be valstybės pagalbos ji nesumažins skolų naštos. Ar tai reiškia, kad ši ligoninė bankrutuoja?

– Skelbiama, kad ligoninės situacija tokia prasta, kad ją gelbėti įsipareigojo Vyriausybė. Kas jus įstūmė į finansinę duobę? – 1diena.lt paklausė ligoninės direktoriaus Leonardo Streikaus.

– Jei mes nebūtume iš Vilniaus miesto savivaldybės pavaldumo perėję Sveikatos apsaugos ministerijos žinion, mūsų finansiniai sunkumai niekam nebūtų buvę įdomūs. Iš tikrųjų jokios tragedijos nėra. Buhalterijoje įprasta, kad kas nors tau skolingas, kam nors – tu. Laikui bėgant tos skolos užglaistomos.

2009–2010 m. sumažėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos, todėl buvo sumažinta paslaugų bazinių kainų balo vertė. 2008 m. balo vertė buvo 1 litas, o 2009 m. – jau tik 0,89 lito. Tačiau to mums užteko, kad išsilaikytume: pernai metus baigėme gavę 130 tūkst. litų pelno.

Problemos prasidėjo nuo šių metų pradžios, kai bazinių kainų balo vertė dar labiau ištirpo ir siekė tik 81 centą. Įsipareigojimų kreditoriams našta pradėjo sunkėti, neįstengėme laiku atsiskaityti už paslaugas.

– Paprastam žmogui, kuriam reikia skubios medicinos pagalbos, ne balo vertės galvoje. Ar ligoninės sunkumai turėjo tiesioginės reikšmės pacientų aptarnavimo kokybei? Ar dėl to nukentėjo jūsų darbuotojų gerovė?

– Gydymo įstaigos, kurios teikia planinę pagalbą, turi mažiau įsipareigojimų kreditoriams, nes jos gali reguliuoti pacientų skaičių. Mes dirbame kaip traumų centras ir paslaugas teikiame kiaurą parą, savaitgaliais – taip pat. Dėl darbo apimties darbuotojų skaičiaus mažinti negalėjome, atlyginimų taip pat smarkiai nekarpėme.

Nepaisydami finansinių keblumų, pirmiausia atsiskaitome su darbuotojais – atlyginimai jiems nevėluoja nė vieno mėnesio. Tada sumokame mokesčius ir galiausiai apmokame sąskaitas už komunalines paslaugas. Taigi nėra taip, kad ligoninė nemaitina pacientų, jų negydo ar nemoka darbuotojams atlyginimų. Tiesiog pailgėjo atsiskaitymo laikas su kai kurių paslaugų, medikamentų, maisto tiekėjais.

– Ar turite veiksmų planą, kaip be Vyriausybės pagalbos kapstytis iš duobės?

– Viešųjų konkursų sąlygose rašome, kad su tiekėjais atsiskaitysime ne per 45 dienas, kaip buvo įprasta, bet per pusmetį. Tiek laiko ir "kabo" mūsų skola. Paskui ją sumokame ir einame toliau.

Šiomis dienomis Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė paslaugos balo vertę grąžinti iki 89 centų. Turėdami tokį balą puikiai vertėmės, todėl ateityje skolas po truputį sumažinsime ir kitąmet jų gal visai neliks.

Padės padengti skolas

Iš Vilniaus miesto savivaldybės VGPUL pereina Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Vyriausybė yra nutarusi kompensuoti skolą kreditoriams toms įstaigoms, kurių nuosavybės forma keičiasi – iš valstybės jos perduodamos savivaldybės žinion ir atvirkščiai – ir kurių skola kreditoriams iki liepos 1-osios atsirado dėl neįvykdytų įsipareigojimų vaistų, maisto, šilumos, elektros ir vandens tiekėjams, taip pat dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio, įskaitant įmokas socialiniam draudimui. Tokia finansinė būklė, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, susidarė ir VGPUL.