Kasdien pro Istorinę prezidentūrą praeinantys kauniečiai baiminasi, kad kelerius metus drėgmės ardomas balkonėlis gali nugriūti jiems ant galvų, tačiau pinigų statybininkų brokui ištaisyti nėra.

Penkerių metų problema

"Kai manęs kas nors pasiteirauja, kaip mūsų stogelis, atsakau – važiuoja", – su ironija pasakojo Istorinės prezidentūros vadovė Birutė Garbaravičienė. Jos teigimu, artimiausiu metu griūvantį pastato balkoną, dar vadinamą stogeliu, ketinama apdengti žaliu tinklu, kad kam nors ant galvos neužkristų plyta ar tinko gabalas.

2003-iaisiais, po rekonstrukcijos, atidarytos Istorinės prezidentūros bėdos išlindo maždaug per dvejus metus. 2005 m. nuo drėgmės pradėjo luptis balkonėlio karnizų ir stulpelių, terasos lubų dažai, vėliau ėmė trupėti tinkas. Darbus atlikusi bendrovė "Marijampolės statyba" bankrutavo, tad neliko ir atsakingųjų už broką.

Į Istorinės prezidentūros renginius atvykstantys garbingi svečiai ne visada praeina pro griūvantį balkoną. Vis dėlto problema žinoma ir aukščiausiems šalies vadovams, ir žemesnio rango valdžios institucijų pareigūnams, tačiau lėšų pastatui sutvarkyti ekonominio pakilimo metu neatsirado. Jų nėra ir dabar.

Žino ir Prezidentai

"Nuo pat pirmos dienos, kai prezidentūra buvo perduota Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui, kalbėjome apie tai ir prašėme spręsti problemą. Dabar jau reikia kapitalinio remonto", – teigė B.Garbaravičienė. Pernai pavasarį pasigirdo užuominų, kad pinigų galbūt bus surasta rezervo fonde, tačiau ir šios kalbos nevirto realybe.

Nors Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, kuriam priklauso Istorinė prezidentūra, direktorius Osvaldas Daugelis ne kartą kreipėsi į finansų ministrę Ingridą Šimonytę, sulaukė ne pinigų, o nieko gero nežadančio rašto. "Atsižvelgdami į valstybės sunkią finansinę padėtį ir į tai, kad Vyriausybės rezervo lėšos yra ribotos, informuojame, kad skirti lėšų šiam tikslui nėra galimybių", – rašoma ministerijos sekretoriaus Edmundo Žilevičiaus pasirašytame atsakyme.

B.Garbaravičienė neslepia, kad apie šią problemą jai kalbėti jau gėda. "Šitą klausimą kėlėme dar tada, kai jokios krizės nebuvo. Apie griūvantį mūsų stogelį, arba, tiksliau, balkonėlį, žino visi – Prezidentai, ministrai, ministerijų sekretoriai, bet situacija nejuda iš vietos", – apgailestavo prezidentūros vadovė.

Vilniuje būtų kitaip

B.Garbaravičienė dažnai sulaukia kauniečių klausimų, kada bus sutvarkytas ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai svarbus pastatas, kuriame ir sunkmečiu gausu nemokamų renginių visuomenei.

M.K.Čiurlionio muziejaus darbuotojai galbūt galėtų užtinkuoti nutrupėjusias vietas, tačiau tada kiltų skandalas, kad sudarkytas kultūrinio ir istorinio paveldo pastatas. Kita vertus, kosmetinis remontas problemos neišspręs, nes nuo drėgmės tinkas vėl nubyrės. Kad balkonui reikia kapitalinio remonto, pripažino ir jį apžiūrėję žinomi Kauno architektai.

"Reikia tvirtinti pamatą, įstiklinti terasą ir taip apsaugoti ją nuo drėgmės", – darbus vardijos prezidentūros vadovė. Anot jos, įstiklinti terasą sugalvota ne dabar. Tai buvo numatyta dar tarpukariu, siekiant apsaugoti šią pastato dalį nuo atmosferos poveikio.

B.Garbaravičienė sako nebetikinti jokiais pažadais, nes jų girdėjo ne vieną. Raštų prirašyta į visas įmanomas institucijas. Prezidentūros vadovė per penkerius metus suprato, kad problema – ne pinigai, o požiūris. "Juk visi matome, kad yra Vilnius ir visa kita Lietuva. Kultūros ministras tikriausiai net nežino, kur yra Kaunas ir kad ten stovi tokia prezidentūra", – ironizavo B.Garbaravičienė. Ji mano, kad padarė vienintelę klaidą – visus tuos metus prašant pinigų nesielgė agresyviai.

"Suprantu, kad sunkmečiu rėkti SOS dėl stogelio būtų nekorektiška, todėl tiesiog laukiame geresnių laikų. Jeigu Istorinė prezidentūra stovėtų Vilniuje, tikriausiai būtų kitaip", – įžvelgė Istorinės prezidentūros vadovė.

Skaičiai

100 tūkst. litų – tokios sumos užtektų minimaliam kapitaliniam remontui, neįstiklinant terasos.