Palanki Petrašiūnų biokuro jėgainės statytojams poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neįtikino gyventojų, kurie žada priešintis projektui.

Užvertė klausimais

Petrašiūnų vidurinėje mokykloje gausiai susirinkę gyventojai, dar nepristačius poveikio aplinkai ataskaitos, pažėrė klausimų „Kauno energijos“ generaliniam direktoriui Rimantui Bakui. „Kodėl pasirinkote Petrašiūnus? Juk čia dauba, rajoną pravėdina tik Nemuno koridorius, todėl visi teršalai nusės čia“, – baiminosi žmonės.

R.Bakas aiškino, kad rekonstruota esama ir prie šilumos trasų prijungta elektrinė kainuos apie 120 mln. litų, o pastatyta nauja atsieitų 40 proc. brangiau. „Štai ir sužinojome savo sveikatos kainą“, – replikavo gyventojai. Kiti klausė, ar bus kompensuojamas jų turto nuvertėjimas. „Jau ir taip kai kurie namai byra, o kai padaugės kurą vežančio transporto, jie visai sugrius“, – piktinosi žmonės.

Specialistai grėsmės nemato

Poveikio aplinkai ataskaitą parengusios įmonės „AF Consult“ projektų vadovė Lina Macenavičiūtė aiškino, kad naujoji jėgainė turės filtravimo įrenginius, todėl jos išmetami dūmai nebus užteršti daugiau nei leistinos ribos. „Nenustatyta, kad bus viršytos ir triukšmo, vibracijos ribinės vertės“, – tvirtino ji.

Pasak specialistės, į elektrinę medienos kuras bus vežamas traukiniais. „Tam užteks vieno traukinio per darbo dieną. 17 vagonų traukinys nesukels didesnės vibracijos nei leistina norma artimiausiuose namuose“, – teigė specialistė. Pasak jos, jei kuras būtų gabenamas vilkikais, jie atvyktų ne dažniau kaip vieną kartą per valandą darbo dienos metu.

Žmonių neįtikino

„Tiesiog tikras sveikatos eliksyras ta elektrinė“, – iš salės pasigirdo ironiška pastaba po ataskaitos pristatymo. Kai kurie pareiškė, kad pateikti duomenys nėra tikslūs, nes neįvertintas dabartinis Petrašiūnų užterštumo lygis.

Susirinkime tarp gyventojų sėdėjęs advokatas Vytautas Sirvydis bandė pasėti abejonių ir dėl kuro rūšies, esą elektrinėje gali būti kūrenamos ir buitinės atliekos, nes jos energetikos įstatyme įvardijamos kaip biomasė. „Mes tokio žodžio kaip „biomasė“ nė karto nepavartojome. Dar kartą sakau: elektrinėje bus kūrenama mediena“, – atsakė L.Macenavičiūtė.

Gyventojai su poveikio aplinkai ataskaitos rengėjais ir įmonės atstovais diskutavo apie tris valandas. Žmonių priešiškumas biokuro jėgainės statybai nenuslopo.

Netoli Petrašiūnų, Amaliuose, gyvenanti Romualda Naučiuvienė mano, kad žmonės pirmiausia priešinasi panašiems projektams dėl to, kad dažnai buvo apgaudinėjami valdžios. „Per daug esame prisiklausę tuščių pažadų, melo, todėl dabar sunku patikėti projekto rengėjais, kad įgyvendins pažadus įrengti filtrus ir nepakenks mūsų gerovei“, – sakė po susirinkimo „Kauno dienai“ R.Naučiuvienė.

Gyventojai žada kreiptis pagalbos į Seimo narius, įteikti protesto peticiją Kauno savivaldybei. Taip pat jie galės pateikti motyvuotus pasiūlymus ir klausimus ataskaitos rengėjams, kurie turės atsakyti raštu. Paskui atskaitą su gyventojų atsiliepimais apsvarstys Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Jei ten projektui bus pritarta, kliūčių elektrinei rekonstruoti neliks.

Biokuro jėgainėje būtų pagaminama 44 megavatai šilumos ir 16 megavatų elektros. Elektrinę per trejus metus planuoja pastatyti Kauno savivaldybės bendrovė „Kauno energija“ su įmone „Lietuvos energija“.