Prabanga švytintys „Vilniaus vartai“ ir sukiužę samanomis apaugę nameliai. Juos skiria vos kelios dešimtys metrų. Dėl kiekvieno jų vyksta nuožmi kova.

„Vilniaus vartų“ pašonėje gyvenantys vilniečiai dar dabar mena pompastišką kvartalo atidarymą.
“Oho, koks griausmingas šou buvo! Nuo fejerverkų visos sienos drebėjo, baisu buvo namuose sėdėti, bet tai niekam nerūpi!“ – ranka numojo greta naujojo kvartalo gyventis Stanislavas Žerdeckij.

Tai galėtų patvirtinti ir jo kaimynai, Gynėjų gatvės ir Lukiškių skersgatvio namuose gyvenantys vilniečiai. Lukiškių skersgatvyje, 8 numeriu pažymėtame name, gyvena 11 šeimų. Ištrupėjusių plytų namas, stovintis šalia novatoriškų pastatų, atrodo graudžiai. Tačiau po suskilusiais, 1896-aisiais statyto namo langais kiekvieną rytą suvažiuoja dešimtys prabangių automobilių.

„Vaikas negali miegoti, kai pradeda kaukti signalizacijos“, – guodėsi Genė Končialovskaja, dieną ateinanti prižiūrėti anūko Tauro.

Vieno kambario butą buvusiame Lukiškių kalėjimo bendrabutyje moters žentas nusipirko dar studijų laikais, prieš dešimtmetį. Dabar susispaudusi ankštame bute gyvena keturių asmenų šeima. Ji ne kartą sulaukė verslininkų pasiūlymų parduoti butą, nes šis stovi ant labai brangios žemės, tačiau vilniečiai išsikelti neketina.

„2006-ųjų vasarą po namą vaikščiojo „Rangos IV“ atstovai, siūlė keltis į Perkūnkiemį. Nauju dviejų kambarių butu viliojo. Tačiau jaunimas džiaugiasi, kad darbas, anūkams mokykla ir darželis – šalia. Vaikai tikisi geresnių sąlygų, juk čia pats centras! O verslininkai nori, kuo pigiau nupirkti“, – gyvenimo šioje vietoje ypatumus dėstė 62-ejų sostinės gyventoja.

Gaisrai privertė sunerimti

Tačiau prieš dešimt mėnesių įvykę incidentai gyventojus privertė ne juokais sunerimti, įsirengti laiptinės durų užraktą ir apdrausti butus.

„Po Naujųjų buvo padegę koridorių. Ačiū Dievui, gaisras buvo nedidelis, greitai užgesinome. Ten, prie tualeto, buvo popierių dėžė. Matyt, kažkas tyčia įėjo ir degtuką įmetė“, – spėliojo moteris, rodydama į pirmo aukšto koridorių.

Kad kuklių būstų gyventojai kantrūs, įrodė ir dar vienas siurprizas. Po dviejų savaičių antro aukšto koridoriuje liepsnos spjaudėsi kur kas ilgesniais liežuviais.

„Visas koridorius išdegė. Teko remontą kambaryje daryti. Dūmų ir suodžių buvo pilni kambariai. Aš tuo metu namie su vaiku buvau, tuomet tikrai buvome išsigandę“, – metų senumo įvykius prisiminė vilnietė.

Džiaugiasi laikina ramybe

„Vienu metu ir mums siūlė parduoti savo butą. Norėjo čia biurų pastatą statyti“, – kaimynei pritarė pirmame aukšte gyvenanti Irena Paukštienė. Ji dažnai sėdi parimusi prie virtuvės lango ir stebi kasdienybę gatvėje.

Tačiau prabangių parduotuvių vitrinos ir tūkstančius litų kainuojančių automobilių spūstys jos netrikdo. Pensininkė nelabai skundėsi ir tuo, kad stiklinis milžinas užgožė horizontą.

„Anksčiau irgi neįspūdingas vaizdas buvo. Be to, kol vyko statybos, buvo daug triukšmo. O dabar viskas jau baigta, triukšmo nebėra“, – sąlygine ramybe džiaugėsi pensininkė.

Lukiškių skersgatvio namo gyventojos nejaudina ir kalbos apie galimą Lukiškių kalėjimo iškėlimą. „Kol iškels kalėjimą ir įsibėgės naujos statybos, aš jau būsiu po žeme. Juk niekur naujo kalėjimo nestato, čia tik planai. O planai paprastai užstringa“, – tiesiai išrėžė 63-ejų moteris.

Susigundytų išsikelti

„Atsargiai! Piktas šuo“, – tokia lentelė ant durų pasitinka užėjusiuosius į Gynėjų gatvės 8 numeriu pažymėtą namą.

Vos sugirgždėjo supuvę laiptai, keturkojis iškart sureagavo. Šuo galingai skalijo tol, kol vaikštinėjome aplink atsilupinėjusiais dažais ir drėgme alsuojantį vieno aukšto namą. Čia žmonės gyvena be įprastų patogumų: tualetas lauke, vanduo – šulinyje.

„Mums gyventi čia – nieko gero! Kodėl? Pažiūrėkit, kiek mašinų“, – pasipiktinęs kalbėjo 10A namo duris atvėręs S.Žerdeckij.

Vilnietis tarp Lukiškių kalėjimo ir įspūdingo dangoraižio įspraustame namuke gyvena ne vienus metus.

„Buvo tokie „žulikai“ atėję, tiesiai šviesiai sakė: parduok! Jie net neįvardijo sumos“, – užsiminė senolis. Tačiau 77-erių vilnietis neneigė, jog susigundytų išsikelti, jei už 38,5 kv. metro butuką kas nors pasiūlytų padorią sumą.