Kasmet Vilniaus miesto savivaldybė už beglobių gyvūnų priežiūrą pakloja daugiau nei vieną milijoną litų. Iš šunų ir kačių augintojų mokesčių surenkama nepalyginamai mažiau, tad miesto savivaldybė ėmėsi priemonių.

Taikys baudas

Vilniaus miesto gyvūnų registracijos duomenų bazėje užregistruoti 9893 gyvūnai (8347 šunys ir 1546 katės). Kiek gyvūnų miesto daugiabučiuose laikoma iš tikrųjų, sostinės savivaldybė duomenų neturi, tačiau įtaria, kad realus skaičius gerokai didesnis.

Siekdama surinkti daugiau trūkstamų lėšų beglobių gyvūnų priežiūrai bei aplinkai tvarkyti ir gyvūnų mylėtojams skirtos infrastruktūros plėtrai, miesto valdžia bandys užtikrinti kuo didesnį užregistruotų augintinių skaičių. Tam pasitelks ir pinigines baudas.

Remiantis gyvūnų laikymo Vilniaus meste taisyklėmis, vilniečiai privalo užregistruoti ir identifikuoti savo šunis bei kates nuo 4 mėnesių (veterinarijos specialistai įtaiso tam tikras schemas). Atitinkamai gyvūnus auginantys daugiabučiuose kas mėnesį privalo mokėti nustatytos sumos mokesčius.

Nesilaikančius taisyklių sostinės valdžia pradės bausti: gyventojus už gyvūno neregistravimą ir mokesčių vengimą baus baudomis iki 200 litų. Dėl pakartotinių pažeidimų iškils grėsmė sulaukti didesnių baudų ar netekti paties gyvūno – jis būtų konfiskuojamas.

Beje, konfiskuotų gyvūnų likimas ne itin viliojantis. Priėmus nutarimą konfiskuoti gyvūną, šis nutarimas bus siunčiamas vykdyti bendrovės "Grinda" Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai.

"Saugaus miesto departamento pareigūnai atlieka gyvūnų laikymo reikalavimų kontrolę savo iniciatyva, taip pat pagal gaunamus gyventojų pranešimus, skundus. Platinama informacija per žiniasklaidą apie gyvūnų laikymo reikalavimus, gyventojai kviečiami pranešti apie savivaldybės teritorijoje laikomus šunis ir kates", – apie atliekamus veiksmus pasakojo miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Daugėlaitė.

Nesurenka lėšų

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės surenkamų mokesčių už augintinius neužtenka net svarbiausiems dalykams – tinkamai beglobių gyvūnų priežiūrai ir švarai mieste palaikyti. Trūksta ir specialių šunims vedžioti skirtų aikštelių, dėžių šunų ekskrementams.

Praėjusiais metais bendrovei "Grinda" miesto savivaldybė už benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos išlaikymą (benamių gyvūnų gaudymą, karantinavimą, priežiūrą ir t. t.) skyrė per 1 mln. litų. Pasak E.Daugėlaitės, lėšų tenka skirti ir teritorijų priežiūros įmonėms, kurių funkcijos – tvarkyti priskirtas teritorijas, atlikti aikštelių šunims vedžioti valymo, šienavimo, dėžių šunų ekskrementams surinkti valymo paslaugas.

Kasmet Vilniaus miesto savivaldybė iš vietinės rinkliavos už gyvūnus surenka vos apie 270 tūkst. litų.

Vilniaus tarybos narės Rūtos Vanagaitės teigimu, sostinėje daugiabučiuose auginamų šunų ir kačių realiai turėtų būti net 30–40 tūkst. "Aš paskaičiavau, kad savivaldybė galėtų surinkti apie 10 mln. litų, jeigu visi šunys bei katės būtų registruoti ir kiekvienas per mėnesį kainuotų 20 litų. Suskaičiavus visus gyvūnus, jų tikrai būtų 5–6 kartais daugiau", – aiškino politikė.

Reikia sukurti sistemą

Pasak R.Vanagaitės, mokestis už daugiabučiuose auginamus gyvūnus yra puikus sprendimas, tačiau su sąlyga, kad šie pinigai bus skiriami gyvūnų ir jų mylėtojų reikmėms.

Šiuo metu Vilniuje yra tik 37 šunų vedžiojimo aikštelės ir 108 dėžės šunų ekskrementams.

"Su augintiniais Vilniuje yra dvi problemos. Pirma, gyventojai nesirūpina aplinka ir nesurenka savo šunų ekskrementų, antra – savivaldybė nėra įrengusi pakankamai vietų šunims vedžioti, neužtenka ekskrementų dėžių. Savivaldybė turi pasirūpinti, kad gyvūnai būtų užregistruoti", – sakė tarybos narė.

Jos manymu, būtina sukurti sistemą, kuri leistų už gyvūnus sumokėti paprasčiau, o ne laukti, kol žmonės patys susivoks ir susimokės. Pavyzdžiui, mėnesinio mokesčio sąskaita už gyvūnus galėtų būti pateikta kartu su visomis kitomis sąskaitomis už komunalines paslaugas.

Šiuo metu rinkliavas galima sumokėti bankuose ar per elektroninės bankininkystės sistemą, taip pat įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ir jų arba jų tarpininkų padaliniuose.

"Reikėtų sudaryti tokias sutartis su visomis veterinarijos įstaigomis, kad šios įstaigos būtų suinteresuotos pranešti apie visus gyvūnus, kurie pas juos atvedami. Čia galbūt ir įstatymo tam tikro pakeitimo reikia, kad sostinės gydyklos galėtų gydyti tik Vilniuje registruotus gyvūnus", – sakė R.Vanagaitė.

15 sostinės veterinarijos gydyklų duomenis apie augintinius Vilniaus miesto gyvūnų registracijos duomenų bazei teikia, tačiau toli gražu tai ne visos įstaigos. Teikti šiuos duomenis nėra įstatyminio pagrindo. Tiesa, savivaldybė tam tikrose taisyklėse jau numatė, kad veterinarijos gydytojai pagal savivaldybės administracijos paklausimus privalo teikti savo turimą informaciją apie identifikuotus, kastruotus, gydomus ar gydytus gyvūnus ir jų savininkus.

Kainos

Rinkliavų už gyvūnus dydis Vilniaus mieste

Vienkartinė įmoka už gyvūno registravimą:

už šuns registravimą – 40 litų;

už katės registravimą – 40 litų.

Mėnesio įmoka už gyvūno laikymą daugiabučiame name:

už katės laikymą – 3 litai;

už šuns laikymą – 10 litų;

už pavojingos veislės šuns laikymą; už kovinės veislės šuns, pavojingos veislės šuns mišrūno ar kovinės veislės šuns mišrūno laikymą (kai to nedraudžia įstatymai) – 25 litai.