Vakar šalies abiturientai laikė pirmąjį valstybinės kalbos egzaminą. Šių metų sėkmės receptas: ne raminamieji ar batuose paslėptos paruoštukės, o maldos bažnyčioje.

Jokio valerijono

"Tomai, nutilk. Ar gali bent akimirką patylėti, juk matai, kad kartojuosi egzaminui, – drebančiomis rankomis lapą popieriaus autobuse gniaužė dvyliktokė Agnė. – Prisipažinsiu, labai bijau. O laiko pasiruošti egzaminui labai trūko." Mergina, kaip ir daugelis jos bendraklasių, egzaminui rengėsi nei daug, nei mažai – vos kelias dienas.

Jokio valerijono kvapo. Jokių ašarų. Tik drebančios rankos ir pastėrusios akys. Įtampą prieš pirmąjį egzaminą abiturientai malšino skirtingais būdais: vieni linksmai plepėjo su draugais, kiti – įtampą šalino piešdami savo portretus, treti – mintyse kartojosi išmoktas žinias. Likus valandai iki egzamino, daugelis Kauno abiturientų būriavosi mokyklų kiemuose, kiti paskubomis bėgo į artimiausią spaudos kioską nusipirkti egzaminui reikalingų šratinukų. "Dėmesio: spaudos kioske jau nebėra šratinukų, jų nėra ir parduotuvėje", – būriui draugų parbėgęs iš artimiausio spaudos kiosko rėkė Justas.

Kiekvienas abiturientas, pateikęs asmens tapatybę įrodančius dokumentus prie mokyklos durų stovinčiam prižiūrėtojui, žengė įrodyti, ko išmoko per dvylika mokykloje praleistų metų. "Palinkėkit sėkmės. Aš, aišku, nedėkosiu", – eidamas pro duris "Kauno dienos" žurnalistams tarstelėjo švarku pasipuošęs abiturientas.

"Vėluoti negražu. Kokia pavardė? Greitai trauk dokumentus. Marš į mokyklą", – vėluojančius moksleivius skubino prie Kauno Maironio gimnazijos sustoję prižiūrėtojai. Į egzaminą vis dėlto sugebėjo pavėluoti dvi merginos. "Juk visko atsitinka, net ir labai pareigingi moksleiviai sugeba pramiegoti egzaminus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad vaikai iš rajonų nespėja į autobusą ir po to atbėga į egzaminą uždusę. Todėl labai naudinga moksleiviams prie mokyklos būriuotis likus valandai iki egzamino – vaikai nusiramina, suspėja apsiprasti su mintimi, susikaupia", – pastebėjo Kauno Maironio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Gintautas Kažemėkas.

Užduočių ieškojo internete

Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą šiemet moksleiviai rašė maždaug 6 val. Pirmojoje egzamino dalyje vaikai turėjo atlikti teksto rašymo užduotį, antrojoje – laukė teksto suvokimo užduotis. "Akys išvarvėjo. Pirštus ir galvą labai skauda. Kaip reikės parašyti antrą egzamino dalį? – po pirmosios egzamino dalies skundėsi Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos dvyliktokė Asta Valaitytė. – Likus dienai iki egzamino naršiau internete ir ieškojau egzamino užduočių. Tačiau lietuvių kalbos egzamino užduočių neradau, o taip tikėjausi rasti nors autorių sąrašą."

"Kai kurie mūsų bendraklasiai bandė išskaičiuoti, kurie autoriai turėtų būti per egzaminą. Kai kuriems ši technika pasiteisino – buvo rašytojai Jurgis Savickis ir Antanas Škėma", – džiaugėsi Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos dvyliktokė Agnė Venckūnaitė.

Norintiesiems sužinoti egzaminų užduotis teko susidurti ir su bendraklasių išdaigomis. "Turiu egzamino užduotis. Nori sužinoti? Kiek mokėsi?" – tokį bendraklasio pasiūlymą sekmadienio vakare išgirdo Maironio gimnazijos abiturientė Agnė Jotautaitė. Vėliau paaiškėjo, kad bendramokslis tik juokavo, jokių egzamino užduočių jis neturėjo.

Prieš egzaminą – meldėsi

Pusvalandžiui tarp egzaminų dalių atsikvėpti iš mokyklų išėję dvyliktokai iškart už mokyklų kampų nėrė mažinti įtampos, kai kurių rankose atsidūrė cigaretės "Beje, prieš egzaminą nuėjau į bažnyčią, uždegiau žvakę, pasimeldžiau – tikiuosi, kad padės", – sakė Maironio gimnazijos dvyliktokas Tomas Raižys. Vaikinas tikino, kad nusivylė egzamino užduotimis, nes esą rašinio temos buvo banalios ir neįdomios. "Rašiau per prievartą. Abstrakčiai. Neturėjau tiesiog ką pasakyti", – reziumavo dvyliktokas.

"Ryte ištiko panika. Nieko neradau: švarką pamečiau, kojinės plyšo, šratinukus palikau stalčiuje", – sakė viena gimnazistė. Tačiau daugelis kalbintų abiturientų tvirtino: nerimo prieš egzaminą nebuvo tiek daug, kiek tikėjosi. "Ryte pabudusi dainavau – jokio nerimo. Tėvai net liepė susikaupti", – prisiminė A.Jotautaitė. Vaikinai nerimą, likus parai iki egzamino, malšino žaisdami kompiuterinius žaidimus ar tiesiog ramiai žiūrėjo televizorių.