Apie pusšimtį žvejojančių kauniečių ir aplink slampinėjantis gyvenimu bei savimi patenkintas katinas – toks dabar įprastas Nemuno krantinės šalia Karaliaus Mindaugo prospekto vaizdas.

Rankose – ne tik meškerės

Kauno žvejų Meka tapusi Nemuno krantinė pastaruoju metu raibuliuoja nuo meškerių gausybės. Į vieną vietą žvejai masiškai ėmė burtis atvėsus orams, kai žuvys prieglobsčio pradėjo ieškoti gilesnėse upės vietose. Vieni žvejai sakė čia ateinantys tik kartais ir tikino, kad pagauti žuvį nėra pagrindinis jų tikslas, kitiems tai tapo kasdieniu užsiėmimu.

"Žiobriai iš Kuršių marių atplaukė, bandau juos gaudyti ant kabliuko užkabinęs uodo trūklio lervas, – pasakojo kaunietis Andrius ir pasiskundė: – Kažkodėl šiandien prastai kimba, tikriausiai atšalus orams žuvys vangios tapo, nes praėjusią savaitę laimikis buvo geras. Retai čia ateinu, tačiau žinau ir tokių, kurie kiekvieną dieną žvejoja."

"Čia daugiau žvejų nei žuvų upėje, tai labiau poilsis nei žvejyba. Žinoma gaila, kad šiandien nekimba, tačiau nenusimenu, žvejai turi posakį: diena, praleista žvejojant, neįskaičiuojama į gyvenimo trukmę", – gera nuotaika tryško Šarūnas Jutonis.
Kai kuriuose žvejų būreliuose aidėjo beveik šventiškas šurmulys – vyrų rankose šmėžavo ne tik meškerės, bet ir užkandžiai bei alkoholiniai gėrimai, kuriuos žvejai, kaip jie aiškino, gurkšnojo tam, "kad nesušaltų".

Smulkmė atitenka katinui

"Nežiūrėkite, mano krepšyje – mažos žuvys, pažvelkit geriau, kokį kaimynas didelį karšį pagavo, – kuklinosi kaunietis Deividas Slanina, atverdamas žuvimis kvepiantį puspilnį laimikių krepšelį. – Žvejojam čia, nes daugiau niekur kitur Kaune nekimba. Žuvys šią vietą pamėgo, čia upės vaga gilesnė, kimba ne tik žiobriai, bet ir karšiai, raudės."
Aplink žvejų kojas trynėsi nusipenėjęs katinas. Vyrai pasakojo, kad čia jis ateina kiekvieną dieną. Ir ne be reikalo – smulkų laimikį žvejai atiduoda būtent jam.

"Katinas kiekvieną dieną čia tupi – pasižiūrėkit, koks jis nusišėręs. Žvejai jį maitina, o jis persivalgęs žuvį neša ir slepia. Katino vardo nežinau, aš jį vadinu Leopoldu, kiti – Jonu ir Petru, o koks jo tikrasis vardas, niekas nežino", – gūžčiojo pečiais krantinėje vienas žvejys.

Piktinosi nesąžiningais kolegomis

Tačiau linksma žvejybos atmosfera džiaugėsi ne visi. Kai kuriuos žvejus piktino, kad kiti kolegos žvejoja neleistinais būdais, o gamtos apsaugos inspektoriai į tai nekreipia dėmesio.

"Ar matėte, kokiais būdais žvejoja tie, kurie pagauna daugiausia žuvų? Naudoja neteisėtus būdus – spiningauja trišakiais kabliukais, kurie žaloja žuvis. Visą laimikį pagauna užkabinę žuvį už šono. Tos žuvys, kurių nepavyksta ištraukti, vėliau sužalotos nugaišta", – piktinosi žvejys Robertas.

Žvejys tikino pranešęs apie neteisėtą žvejybą gamtosaugininkams, bet šie iki šiol esą neatkreipę jokio dėmesio, o pyktis ir aiškintis santykių su nesąžiningais žvejais jis neturįs jokio noro.