Virs ar nevirs idėjos kūnu? Nori tai sužinoti, turi ką pasiūlyti? Ateik kitą ketvirtadienį ir prisijunk. Organizuoti kassavaitinius susitikimus sumanė konkurso "Idėja Kaunui" dalyviai.

Vakar "Kauno dienos" dienos redakcijoje apdovanoti dienraščio ir miesto savivaldybės surengto konkurso "Idėja Kaunui" devyni finalininkai. Jiems įteikti diplomai, dienraščio "Kauno diena" 2010 m. prenumeratos ir suvenyrai.

Siūliusieji, kaip pagražinti bei pagyvinti Kauno miestą, pažadėjo nenuleisti rankų ir darbuotis miesto labui. Konkurso finalininkai, komisijos nariai, tarp jų – ir miesto meras Andrius Kupčinskas, sutarė susitikti kitą ketvirtadienį 19 val. restorane "Miesto sodas". Čia laukiami ir kiti norintieji prisidėti prie konkurse pasiūlytų idėjų įgyvendinimo. Kiekvieną ketvirtadienį tokius susitikimus žadama rengti vis kitoje miesto kavinėje.

Per improvizuotą diskusiją gimė keletas nesunkai įgyvendinamų sumanymų. Ar jis pavyks – galima bus patikrinti kitą ketvirtadienį. Tądien Laisvės alėjoje reikėtų ištempti ausis, ar nepasigirs kur gyvos muzikos garsų. Jei taip, tereikės atrasti tą vietą ir gerai praleisti laiką.

Daugiausiai portalo kaunodiena.lt skaitytojų balsų surinkusį ekoaktyvistą Liną Kranauską miesto meras pakvietė tapti savo visuomeniniu patarėju. A.Kupčinskui taip pat bus perduotos visos surūšiuotos konkurso idėjos, kurioms įgyvendinti jis pažadėjo paskirti atsakingus asmenis.

Kitas komisijos narys, verslininkas Arvydas Žilevičius mano, kad pirmiausia reikia politinės valios ir lyderio, kad pasiūlymai neliktų tik popieriuje.

Dar vienas konkurso vertinimo komisijos narys, architektas Audrys Karalius, teigė, kad neprošal būtų savivaldybėje paskirti žmogų, kuris spręstų Laisvės alėjos problemas.

"Kauno dienos" vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė pažadėjo, kad norintiesiems išsakyti originalias, įdomias ir miestui reikalingas mintis, laikraščio tribūna visada bus suteikta, kaip kad buvo padaryta rengiant "Idėjos Kaunui" konkursą.

Daugiau apie konkurso finalininkus:

Linas Kranauskas, 29 m., ekoaktyvistas:

– Kol kas Kauno labui nesu nieko nuveikęs, nes šiame mieste gyvenu neseniai. Siūliau tokias idėjas, kurioms įgyvendinti nereikėtų investuoti labai daug pinigų, nes nėra tokių galimybių. Konkurse dalyvavau tikėdamasis, kad idėjos bus pastebėtos ir bus artėjama prie jų įgyvendinimo. Atstovauju idėjinei organizacijai "EkoDirbtuvės". Kaip pateikti pasiūlymus tiems, kurie priima sprendimus, kol kas dar nežinome. Vienas metodų – viešumas, kurį suteikė šis konkursas.

Ignas Areškevičius, 24 m., statybos darbų vadovas:

– Priimantieji sprendimus galbūt išsisemia, gal jiems pritrūksta laiko, nes, žinoma, yra užsiėmę. Todėl manau, kad dalyvaudami tokiuose konkursuose piliečiai gali padėti valdžiai. Kai kurios idėjos jiems galbūt net neateitų į galvą. Gal bent vienas mūsų pasiūlymų bus priimtinas ir naudingas. Vien idėjos nepakanka, turi būti finansavimas, ryžtas ir dar kažkas. Būčiau labai pamalonintas, jei įgyvendintų mano pasiūlymą. Esu tikras kaunietis, pačiam malonu, kai jis gražėja. Mielai rinkau šiukšles per neseniai vykusią akciją.

Studijuodamas buvau studentų atstovybės vicepirmininkas, atsakingas už kultūrą bei renginius. Galbūt todėl vis dar turiu įvairių idėjų.

Arūnas Šatas, 28 m., auditorius:

– Esu visiškai šviežias kaunietis, prieš pusę metų persikėlęs iš Trakų. Kas rytą važiuoju į darbą Vilniuje. Matau, kad Kaunas – perspektyvus miestas, turi daug galimybių, tik jis pamirštas, jo potencialas neišnaudojamas. Norint realizuoti idėjas neužtenka tik deklaruoti. Reikia ieškoti specialistų, kurie galėtų apibendrinti idėjas ir jas įgyvendintų. Kol kas atrodo, kad bandoma išklausyti žmones, o ar piliečių siūlymai įvykdomi, neaišku, nes už tai neatsiskaitoma. Jei jokių žingsnių nedaroma, vadinasi, visos kalbos yra tuščios. Konkursas – įdomi idėja, geras bendravimo būdas su žmonėmis. Tik šio konkurso rezultatas gali būti tuščias, nes nežinau, kokie bus tolesni veiksmai.

Jurgis Šefleris, 45 m., investicinės bendrovės vadovas ir savininkas:

– Šiek tiek gražiname miestą – dabar savo lėšomis restauruojame vieną Kauno senamiesčio pastatų, statytų XIX a. pabaigoje dabartinėje Santakos gatvėje. Tai buvo privatus namas, vėliau veikė pradinė mokykla, dar vėliau jis paverstas daugiabučiu. Esu kilęs iš Šakių rajono, tačiau nuo 18 metų gyvenu Kaune ir laikau save kauniečiu.

Nesiūliau brangių idėjų – tik tokias, kurias šiuo metu įmanoma realizuoti. Net galėčiau patarti, kaip tai galima padaryti. Daug gražių pasiūlymų pateikė ir kiti konkurso dalyviai, visus juos esu išsaugojęs. Labai patiko idėja Nemune prie Aleksoto tilto įrengti fontaną. Neaišku, ar valdžia tikrai stengsis šias idėjas įgyvendinti. Už dideles sumas idėjas gali realizuoti bet kas, o padaryti kažką be pinigų yra menas.

Domijonas Srėbalius, 65 m., inžinierius energetikas:

– Mano pasiūlymus, kaip padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių miegamuosiuose miesto rajonuose, buvo galima įgyvendinti jau vakar. Nereikėtų nei specialaus plano, nei milžiniškų pinigų. Išgelbėti žaliuosius plotus galime tik įrengdami papildomų vietų automobiliams. Svarbu, kad jie būtų statomi tvarkingai. Ir sovietmečiu statybos techninio reglamento reikalavimai buvo neįgyvendinti, 80 proc. butų turėjo turėti po vietą automobiliui.

Sunku patikėti, kad mano pasiūlymai bus išgirsti, tai, ką žmonės siūlo, tikrai yra nevykdoma, dažnai daroma priešingai. Iniciatyvos galėtų imtis ir patys gyventojai. Pats savo automobilį laikau aikštelėje, bet per langą matomas reginys verčia galvoti, kad kažką reikia daryti. Statyti požeminius ar daugiaaukščius garažus kainuotų milijonus, kas to imsis?

Aušra Pociūtė, 23 m., psichologijos studentė:

– Esu kaunietė ir prisidedu prie miesto gražinimo viskuo, kuo galiu: renku šiukšles ir tiesiog nešiukšlinu. Interneto forume skaičiau mintį, kad idėjos gražios, bet ar manote, kad kas nors jas įgyvendins? Tada pamaniau, kad reiktų daryti dar vieną – idėjų įgyvendinimo projektą, per kurį būtų imtasi realizuoti priimtiniausias idėjas, galbūt ieškoti rėmėjų. Kitaip tariant, pasirūpinti tomis idėjomis. Galbūt ir patys miestiečiai galėtų prisidėti. Jei būtų rodoma iniciatyva ir reikėtų žmonių pagalbos, aš tikrai sutikčiau būti savanore.

Henrikas Kupcikevičius, 22 m., studentas, visuomenininkas:

– Maždaug prieš metus Piliakalnio gatvėje mano iniciatyva buvo atnaujinta sporto aikštelė. Reikėjo minimalių pastangų. Pasirūpinau, kad būtų nuvalyta danga, apgenėti medžiai. Aikštele naudojasi gatvės gyventojai. Jie kelerius metus siuntinėjo raštus savivaldybei, bet A.Garbaravičiaus laikais nieko nepešė. Kai mane pasiekė žinios apie nesėkmingus jų mėginimus, susitikau su dabartiniu Kauno meru ir tikslą pavyko pasiekti. Pastaruoju metu ieškau galimybių, kad Laisvės alėjoje ir jos prieigose veiktų nemokamas bevielis internetas. Dar esu prisidėjęs prie viešojo transporto optimizavimo.

Norint kažką padaryti, reikia elgtis protingai: ne reikalauti, o diplomatiškai kalbėti. Turi žinoti, kur eini ir ką ten gali gauti.

Kai kurių kitų žmonių siūlytos idėjos – anekdotai. Kam keisti Laisvės alėjos dangą? Ji tikrai nėra bloga. Jei ją ir pakeisime, kažko geresnio alėjoje neatsiras. Į "Akropolį" žmonės eina ne dėl medinės ar plytelių dangos. Reikia netingėti parašyti popierių ir gauti paramą kad ir vaizdo stebėjimo kameroms įrengti Laisvės alėjoje.

Rūta Vyžintaitė, vienuoliktokė:

– Myliu Kauną, Santaką. Vaikščiodama po miestą dažnai pagalvoju, ko jam dar trūksta, ko dar norėtųsi. Pavyzdžiui, Santakos smaigalys, nepakankamai išnaudotas. Reikėtų patį smaigalį labiau pabrėžti, kad jį žinotų ir turistai. Kaune yra ne tik architektūros paveldo, bet ir simbolinių gamtos vietų. Norėčiau studijuoti menotyrą, kad vėliau galėčiau dirbti paveldosaugos srityje. Dar domintų kultūros vadyba, kad galėčiau prisidėti prie aktyvesnio miesto kultūrinio gyvenimo. Tikiu, kad žmonių idėjos gali būti išgirstos. Geras dalykas tokie viešieji konkursai – gali kalbėti rūpima tema.

Simona Bakutytė, 23 m., ekonomikos studentė:

– Priklausau vienai partijų, Aleksoto–Vilijampolės skyriuje yra įsikūrusi jaunimo grupelė. Aš – šios grupelės seniūnė. Vieną grupelės susitikimų paskyrėme šio konkurso temai. Esame neabejingi jaunuoliai. Taip pat aktyviai dalyvauju studentų veikloje, esu viena akcijos "Sielų upė", rengiamos lapkričio 1 d., rengėjų. Kai kurios idėjos tikrai nekainuoja brangiai, tereikia sutarimo. Tokie konkursai yra gera proga išreikšti savo nuomonę.