Atvyko atsitiktinai

Lietuvių kalbos ir kultūros centre nuo 2016 m. lietuvių kalbos besimokanti A.Kimura sako į gintaro šalį atvykusi visiškai atsitiktinai ir anksčiau apie mūsų šalį nieko nežinojusi.

"Vieną kartą internete užtikau informaciją apie galimybę gauti stipendiją ir važiuoti mokytis lietuvių kalbos. Pagalvojau, kad ši šalis man bus įdomi", – "Vilniaus dienai" sakė A.Kimura.

Aya į Lietuvą atvyksta keletą kartų per metus ir net išvykusi nuotoliniu būdu mokosi ją sužavėjusios lietuvių kalbos.

Mergina iki šiol prisimena ir pirmą savo kelionę į Lietuvą. Tąsyk jos lėktuvas nusileido vakare, o iš ryto ji susiruošė į prekybos centrą.

"Kai nutariau važiuoti į Lietuvą, gavau stipendiją, pradėjau pati mokytis lietuvių kalbos. Tačiau aš jos mokiausi tik klausydama. Atvykusi į Lietuvą galėjau pasakyti kelias frazes", – sakė A.Kimura.

Pirmą kartą lietuvių kalba Aya prabilo jau pirmąjį rytą, pakeliui į prekybos centrą. "Aš nesuprantu lietuviškai", – pasakė ji praeiviui.

"O jam buvo keista: kaip aš nesuprantu lietuviškai, jei lietuviškai kalbu?" – prisiminė A.Kimura.

Išmoko greit

Muziejininkystę Japonijoje studijuojanti A.Kimura Lietuvoje taip pat lanko muziejus, tačiau juose ji bendrauja angliškai. Mat merginos lietuvių kalbos žinios nėra tokios stiprios, kad galėtų lengvai suprasti specifinius terminus.

"Kalbu muziejuose angliškai dar ir todėl, kad taip sužinau daugiau informacijos. O paprastose situacijose, gatvėje stengiuosi kalbėti lietuviškai", – sakė japonė.

Lietuvių kalba ir graži, ir skambi, o labiausiai patinka tai, kad tekstas ir tariamas nesiskiria. Tuo lietuvių ir japonų kalbos yra panašios.

Ayai lietuvių kalba ir graži, ir skambi, o labiausiai jai patinka tai, kad lietuvių kalba parašytas tekstas ir tariamas nesiskiria. Tuo, sako Aya, lietuvių ir japonų kalbos yra panašios.

Mergina dar bandė mokytis ir rusų kalbos, tačiau prisipažino, kad ši kalba – ne jai. "Kaip aš taip greitai išmokau lietuvių? Aš turiu geras ausis", – juokėsi kalboms imli mergina.

Paklausta, koks lietuviškas žodis jai gražiausias, Aya ilga mąsto, tačiau sako, kad tokio žodžio išskirti negali.

"Galiu pasakyti, koks žodis sunkiausias. "Žvaigždė", – juokėsi mergina.

Verčia į japonų kalbą

Būdama Lietuvoje mergina netikėtai atrado ir lietuviškas vaikiškas knygas, kurios jai taip patiko, jog nusprendė kai kurias išversti į japonų kalbą.

"Kartą užėjau į knygyną ir pamačiau labai gražią knygą. Ji vadinosi "Laimė yra lapė". Panorau ją išversti į japonų kalbą", – pasakojo pašnekovė.

Kelis kartus apsilankiusi vienos iš leidyklų knygyne, ji galiausiai prisistatė ir papasakojo apie save, savo norą versti vaikiškas knygas.

Aya į japonų kalbą išvertė kelias knygas – "Laimė yra lapė", "Drambliai ėjo į svečius", "Draugystė ant straublio galo", o šių knygų ištraukas skaito Japonijoje vaikams skirtuose renginiuose ir radijuje.

Nors daugiausia laiko A.Kimura praleidžia Vilniuje, ji randa laiko aplankyti kitus Lietuvos regionus. Mergina sako, kad Lietuvoje ją labiausiai domina muziejai. Vienas iš įsimintinų – Klaipėdos laikrodžių muziejus, kuris yra vadinamas vienu unikaliausių muziejų Šiaurės Europoje.

A.Kimura rašo mokslinį darbą apie Lietuvos muziejus, o jos straipsniai yra spausdinami populiariuose Japonijos leidiniuose.

Mergina planuoja įkurti lietuvių kalbos centrą Tokijuje, kuriame mokys japonus lietuvių kalbos.

Tačiau kol kas tai – tik planai arba svajonės. Mat ką veiks baigusi studijas, Aya sako gerai nežinanti ir pati. Galbūt, svarsto mergina, laiko skirs kelionėms po pasaulį. Arba dar vienai nepažintai kalbai.

Studentų netrūksta

Lietuvių kalbos kursai užsieniečiams Lietuvoje rengiami jau šešioliktus metus, o juos organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros centras, anksčiau priklausęs Lietuvos edukologijos universitetui, o dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijai.

Šiemet lietuvių kalbos kursus pradėjo net 100 kurso dalyvių – kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kitų.

Pasibaigus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, dalis studentų vėliau į Lietuvą atvyksta atlikti praktikos, studijuoti bakalauro ir magistrantūros studijų programų, kiti mūsų šalyje lieka dirbti.