Kokie prisiminimai ir emocijos užvaldo jaunąją kartą, kuomet kalbama apie prieš aštuoniolika metų įvykusius Sausio 13-osios įvykius?

Baimė ir nerimas

"Prisimenu didelę baimę, kuomet tėvai vyko į šalia Kauno esančius Sitkūnus. Per televiziją sekiau kiekvieną naujieną. Jei panašūs įvykiai pasikartotų, tikriausiai juose dalyvaučiau", – prisiminė 28 metų kaunietė Laura Vyšinskaitė.

Panašius jausmus teigė patyrę ir kiti jauni kauniečiai, Sausio 13-osios įvykius stebėję per televizijos ekranus ar su tėvais vykę ginti tuo metu svarbių objektų.

"Puikiai viską atsimenu, nes gyvenau prie Kauno televizijos bokšto. Buvo naktis. Tėvai išėjo prie bokšto. Iš pradžių jie pasiėmė ir mane su broliu, tačiau išgirdę, kad mieste važinėja tankai, grąžino mus į namus, nors ir labai to nenorėjome", – pasakojo 32 metų kaunietė Sandra.

Jauna moteris pasakojo, kad labiausiai jai tuo metu nerimą kėlė nežinia dėl tėvų. "Mama grįžo anksčiau, o tėtis – paryčiais, tuomet palengvėjo", – tikino Sandra.

Gaudė menkiausias žinias

Sausio 13-ąją daugelis negalėjo atsiplėšti nuo televizijos ekranų, laukdami menkiausios žinios apie įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto.

"Tuo metu būdama vaikas įvykius stebėjau per televiziją. Viskas atrodė kaip smurto filmas. Pradėjus transliuoti žinias iš Vilniaus, tėvai nepasakojo, kas iš tikrųjų vyksta, nes jie buvo šokiruoti ir tik vėliau sugebėjo paaiškinti", – prisiminė Vaiva Bardzinskytė.

"Mano dėdė Seimo rūmuose su gynėjais buvo užsibarikadavęs, o pusbrolis tuo metu dirbo radijo stotyje Kaune ir pranešinėjo apie įvykius. Prisimenu, kad buvo labai baisu", – antrino kaunietė Vaida.

Kilo ir abejonių

Jaunų kauniečių nuomonė, ar, pasikartojus Sausio 13-osios įvykiams, jie pasielgtų kaip jų tėvai, išsiskyrė.

"Jei iškiltų panaši situacija, eičiau nedvejodama ginti laisvės. Pagrindinė jaunų žmonių problema, kad jie nematė, kaip buvo blogai", – įsitikinusi Vaiva Bardzinskytė.

Iš kitų žmonių lūpų ar vadovėlių apie praeities įvykius sužinoję jaunuoliai abejojo, ar ryžtųsi aukai dėl savo šalies laisvės.

"Esu per daug jaunas, kad galėčiau prisiminti Sausio 13-osios įvykius. Nemažai žinau iš mokytojų pasakojimų. Žinau, kad žuvo žmonių. Tai vertinu kaip Lietuvoje vykusią tragediją, kuri galbūt pasaulyje neatrodė didelė. Nežinau, ar pasikartojus panašiems įvykiams žmonės taip atkakliai gintų laisvę. Pats gerai pamąstyčiau. Daugelis žmonių abejoja iškovota nauda. Nepriklausomybė yra gerai, tačiau ji atnešė ir nemažai minusų", – tikino 21 metų studentas Paulius Navickas.

"Kauno dienos" žurnalistams teko įsitikinti ir tuo, kad ne visi jaunosios kartos atstovai žino apie Sausio 13-osios įvykius.

"Esu nevietinis, klauskit draugo – jis istorikas, o aš esu ne iš Lietuvos", – kalbėdamas taisyklinga lietuvių kalba gynėsi pro šalį praeidamas jaunuolis.

Rita Rasikienė, Kauno m. savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Didžioji dalis mokyklų nuo 8 val. ryto dalyvauja Laisvės gynėjų dienai skirtame renginyje "Atmintis gyva, nes liudija". Mokyklų languose uždegamos žvakutės, mokytojai pasakoja apie Sausio 13-osios įvykius.

Rasa Varsackytė, VDU Istorijos katedros lektorė.

Dauguma jaunimo apie Sausio įvykius žino. Nežinančiųjų kaltinti nereikėtų, nes tai ir suaugusiųjų kaltė. Mokyklose perteikiamų žinių moksleiviams užtenka. Vyresniajai kartai Sausio 13-osios įvykiai savaime suprantami, nes atrodo, kad jie buvo neseniai. Visi apie tai tarsi ir turėtų žinoti. Tačiau pamirštama, kad jaunesnioji karta buvo arba maži vaikai, arba dar nebuvo gimę. Istorija yra svarbi, kai gali ją įasmeninti, savo patirtimi paliudyti, dalyvaudamas įvykiuose. Jei tėvai dažniau kalbėtų apie Sausio 13-osios įvykius, vaikams viskas atrodytų kitaip. Jie labiau gilintųsi į istorijos vadovėlius.