Karmėlavos kapinėse kolegos laidotuvėse dalyvavę kauniečiai buvo pašiurpę, kai išvydo iš katafalko kraunamus ir žeme velkamus maišus su žmogaus kūno dalimis.

Vaizdai sukėlė šoką

"Sausio viduryje Karmėlavos kapinėse teko dalyvauti bendradarbio laidotuvėse. Šalia laidojami nežinomi asmenys, ten privažiavo katafalkas. Iš automobilio buvo ištraukti maišai. Mes pamanėme, kad tai žmonių palaikai. Maišai buvo velkami žeme ir sumesti į iškastą duobę. Sunku nupasakoti, kaip tai atrodė. Po laidotuvių visi kalbėjome, kokiomis pasibaisėtinomis sąlygomis ir be pagarbos laidojami mirusieji", – siaubo filmą primenančią istoriją "Kauno dienai" papasakojo kaunietis Lionginas Taranda.

Kaune neatpažintus asmenis laidoja ir iš medicinos įstaigų kūnų dalis surenka savivaldybės įmonė "Kapinių priežiūra".

Jos vadovas Valdemaras Olšauskas tikino, kad įmonės darbuotojai negalėjo mirusiųjų laidoti plastikiniuose maišuose – taip laidojamos tik kūno dalys ir organai.

"Nežinomi asmenys laidojami atskirose kapavietėse. Jie laidojami karstuose, o laidotuves prižiūri policijos atstovai, todėl maišuose žmonės negalėjo būti laidojami. Juose galėjo būti laidojamos medicinos atliekos. Kūno dalims laidoti iškasamos duobės ir maišai sudedami į jas", – pasakojo V.Olšauskas.

Išgirdęs istoriją, nutikusią laidotuvių procesijos dalyviams, V.Olšauskas pripažino, kad darbuotojai neturėjo demonstratyviai užkasti medicinos atliekų, o privalėjo palaukti, kol pasibaigs laidotuvių procesija.

"Sutinku, kad maišai buvo užkasami netinkamu laiku. Jei sakote, kad pasitaikė toks atvejis, įspėsiu kapinių vedėją. Tokių dalykų negali būti. Neetiška medicinines atliekas užkasti, kai šalia – žmonių sambūris", – komentavo V.Olšauskas.

"Maišai atrodė taip, tarsi juose buvo mirusiųjų kūnai, bet jei tai ir kūno dalys, kodėl jos laidojamos tokiu būdu, matant laidotuvėse dalyvaujantiems žmonėms? Visi buvome ištikti šoko", – V.Olšausko pasakojimu abejojo L.Taranda.

Realybė pranoko vaizduotę

Nuvykus į Karmėlavos kapines paaiškėjo, kad kauniečio pasipiktinimas žmogaus kūno dalių laidojimo tvarka tėra ledkalnio viršūnė. Sutiktos gėlių pardavėjos nenustebo išgirdusios L.Tarandos papasakotą istoriją. Moterys papasakojo dar šiurpesnių istorijų, silpnesnių nervų žmonėms galinčių sukelti šoką.

"Rankos ir kojos šalia tvoros kyšodavo, kai kūno dalys netinkamai užkasamos. Darbininkai nekreipia dėmesio ir į vykstančias šalia laidotuves. Atvykę katafalku sustoja prie kapinių tvoros, permeta maišus per tvorą. Tie maišai neretai suplyšta, bet niekam tai nesvarbu. Žmonių galūnės ir organai užkasami apie pusmetrio gylio duobėse. Aplinkui vien smėlis, todėl vasarą nuo kvapo nosį riečia. Ir nežinomi asmenys laidojami tik metro gilyje", – šiurpą keliančius vaizdus pasakojo ne vienus metus prie kapinių gėlių pardavėja dirbanti Meilutė Koristelnienė.

Pasiekę vietą šalia kapinių tvoros įsitikinome, kad moters pasakojimai nėra laužti iš piršto. Toje vietoje, kur turėjo būti palaidotos kūno dalys, tvyrojo sunkiai nupasakojamas kvapas, labai primenantis medicinos įstaigose tvyrantį aštrų medikamentų ir chemikalų kvapą.

"Gyvename už 200 m nuo kapinių esančiame Pelenių kaime ir esame priversti gerti šulinio vandenį. Žmonės laidojami smėlyje, kuris, skirtingai nei molis, vandens neperfiltruoja ir šis susigeria į gruntą, o šis subėga į kaimo šulinius. Iš tokio vandens gaminame maistą. Ne kartą esame apie savo problemas kalbėję valdžios atstovams, žiniasklaidai, bet niekas nepasikeitė", – skundėsi moteris.

M.Koristelnienė pasakojo, kad benamiai laidojami karstuose, dalyvaujant policininkams. Moteris teigė, kad kapinių riba iki kaimo buvo išplėsta nepriklausomybės laikais, iki tol galiojo tvarka, kuri neleido kapinių plėsti arčiau nei 800 m nuo gyvenviečių.

Nesilaiko privalomų procedūrų?

Kauno visuomenės sveikatos centro pateikta informacija ir liudininkų pasakojimai leidžia manyti, kad kūnų dalys, surinktos iš įvairių Kauno medicinos įstaigų, iki šiol buvo laidojamos nesilaikant higienos normų reikalavimų, kurie yra tokie pat, kaip ir laidojant mirusiuosius.

"Didelė dalis Kauno medicinos įstaigų medicinines atliekas užkasa. Praėjusiais metais kapinėse jų palaidota apie 7,5 t. Tuo tarpu Kauno apskrities rajonų ligoninės atliekas veža deginti į Vilnių", – pasakojo Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius vedėjos pavaduotoja Inga Šinickienė.

Anot jos, kūno dalims laidoti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir palaikams. Medicinos atliekomis laikomos galūnės ir organai turi būti laidojami 2 m gylio duobėje. Jei užkasama pusmetrio gilyje, daromas pažeidimas.

Kvapo neturėtų būti

Visuomenės sveikatos specialistus stebino ir tai, kad kūno dalys buvo laidojamos ne specialiose dėžėse, o maišuose. Negiliai palaidotos medicos atliekos, anot sveikatos specialistų, gali tapti ligų židiniais.

"Jei kūno dalys blogai užkastos, iškyla grėsmė žmonių sveikatai. To neturėtų būti", – teigė I.Šinickienė.

Specialistai pastebi, kad kapinėse neturėtų būti juntamas medikamentų ar chemikalų kvapas.

"Keista, kad toje vietoje juntamas kvapas, nes medicinos įstaigos kūno dalis užšaldo specialiuose šaldikliuose ir ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atiduoda palaikų laidojimo firmoms. Medicinos atliekos nėra konservuojamos, todėl keista, kad kapinėse juntamas kvapas", – stebėjosi specialistė.

Pelenių kaimo gyventoja M.Koristelnienė girdėjo kalbų, kad, prieš užkasant kūno dalis, šios yra chemiškai apdorojamos.

"Mums aiškino, kad kūno galūnės ir organai yra apdoroti, todėl sveikatai nekenkia. Bet kaip gali nekenkti, kai kartu užkasami ir viduriai?" – stebėjosi M.Koristelnienė.